Kelionė į Tenerifę ir atgal

Mūsų mokykla dalyvavo tarptautiniame Comenius projekte „Darnus vystymasis”. Visus mokslo metus domėjomės ekologinėmis problemomis Alytuje, o balandžio mėnesį išvykome į Tenerifę susitikti su kitų šalių jaunimu ir pristatyti savo veiklos. Mokyklą atstovavome trys vienuoliktokės: Aurelija Černiauskaitė, Viktorija Mazaliauskaitė ir Viktorija Noreikaitė. Mus lydėjo ir delegacijai vadovavo chemijos mokytoja ekspertė Janė Liutkienė ir anglų kalbos mokytoja metodininkė Edita Bolienė.
Iš Alytaus išvykome  į Vilniaus oro uostą naktį. Iš Vilniaus išskridome į Prahą, paskui į Frankfurtą prie Maino. Frankfurto oro uostas yra didžiausias Europoje. Jame mes praleidome šešias valandas, laukdamos skrydžio į Tenerifę. Laikas neprailgo, nes turėjome puikią progą stebėti žmonių santykius. Matėme, kaip vyras bėgo su lagaminais nuo žmonos, bet žmona nenusileido ir galiausiai jiems teko turimą turtą pasidalinti ir eiti į skirtingas puses.

Į Tenerifę atskridome jau po šešių. Nors ir pūtė stiprokas vėjas, bet oras buvo šiltas ir saulėtas. Autobusiukas nuvežė mus į viešbutį, kur mes apsigyvenome kambaryje su nuostabiu vaizdu į kalnus ir terasomis kylantį miestą. Negalėdamos atsidžiaugti tokiu šiltu vakaru, tuoj pat išsiruošėme į miestą. Dauguma kitų šalių delegacijų taip pat gyveno tame pačiame viešbutyje kaip ir mes. Viešbutis buvo didelis, su baseinu, pilnas vokiečių pensininkų porelių, maloniai leidžiančių laiką.

Kitą dieną po pusryčių prasidėjo darbas. Mus nuvežė į vietinę mokyklą, išskirstė į grupes, kad geriau susipažintume vieni su kitais. Ispanų moksleiviai labai noriai ir draugiškai mus priėmė, nors angliškai kalbėti jiems buvo nelengva. Iki pietų mokėmės šaudyti iš lankų,  pinti apyrankes, žaidėm žodžių žaidimą, netgi mokėmės gestų kalbos. Pavalgę pietus nuėjome į muziejų, kur galėjome kiekvienas pabandyti daryti ekslibrį, tai yra, darėme lino raižinį, dažėme tušu ir pasigaminome atspaudus. Deja, mums trūko kantrybės, ir tik keliems pasisekė.

Kitą dieną mūsų laukė išvyka į kalnus ir piknikas. Tikėjomės kuo arčiau prieiti prie ugnikalnio, bet mūsų lūkesčiai nepasitvirtino. Apžiūrėjome tik garsiąją Tenerifės observatoriją. Grįžę iš kalnų pradėjome ruoštis pagrindiniam įvykiui – veiklos prezentacijai. Įvykis gal neprilygo Eurovizijai, bet pasirodymo numeris irgi buvo svarbus. Mes buvome trečios, todėl visi buvo mums dėmesingi, nes dar nebuvo pavargę. Plojimais sutiko mūsų pieštus portretus. Mokytojos irgi buvo patenkintos mūsų sugebėjimais reprezentuoti mokyklą. Mums pasisekė, nes gerai mokėjome angliškai kalbėti. Gi Italijos delegacija vargo skaitydami iš kortelių. Sumanūs Lenkijos moksleiviai nusprendė, kad geriausiai bus sukurti filmą ir atsisakyti gyvo pristatymo. Iš viso projekte dalyvavo devynių šalių jaunimas. Įdomu buvo palyginti, kaip tą pačią idėją suprato skirtingi kolektyvai. Nustebino sugebėjimas panaudoti antrines žaliavas. Vieni pagamino skirtukų knygoms iš makulatūros, kiti atvežė rankinių ir net paveikslų. Italų delegacija nepagailėjo susimokėti už bagažą ir pristatyti madingų rūbų kolekciją. Teko ir mums modeliais pabūti. Projekto koordinatorius padėkojo visoms delegacijoms.

Šeštadienį pradėjome ekskursija į Loro parką. Tai yra parkas, skirtas pademonstruoti ne tik augmenijos, bet ir gyvūnijos įvairovę. Galėjome apžiūrėti gorilas, baltąjį tigrą, orkas, delfinus, krokodilus, surikatas ir daugybę papūgų. Augalų karalystėje buvo daug pažįstamų gėlių, kurias esame įpratę laikyti vazonėliuose, o ten jos auga laisvai ir yra įspūdingo dydžio. Žavėjomės orchidėjomis ir milžiniškais kaktusais. Šeštadienio vakaras baigėsi diskoteka.

Sekmadienį ryte turėjome išvykti namo. Nuvažiavome į oro uostą, bet visi reisai buvo atšaukti. Viešnagę Tenerifėje mums pratęsė Islandijos ugnikalnis. Tik po trijų parų pasisekė išskristi į Europą. Nors turėjome atvykti į Frankfurtą, bet lėktuvas gavo leidimą leistis tik Štutgarte. Su Štutgarto oro uostu susipažinome dar geriau negu su Frankfurto. Tik jau nebuvo taip linksma, nes buvome pavargę, nemiegoję ir norėjome namo. Po paros pasisekė išskristi į Prahą, o iš Prahos į Vilnių.

Kelionė į Tenerifę mums buvo puiki proga pasidomėti, kaip įvairiose šalyse suprantamas darnus vystymasis, ką turėtų daryti žmonės, kad patys sau nesukeltų rūpesčių, pasirinkdami tokią veiklą, kuri kertasi su gamtos dėsniais ir nusistovėjusia tvarka. Netgi ugnikalnio sutrikdyta kelionė buvo puiki pamoka, kad žmogui reikia derintis prie gamtos.

Viktorija Mazaliauskaitė, 11 kl. mokinė