Knygos pristatymas Lietuvos karininkų ramovėje

2010m. vasario 24d. Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos antrokų ir trečiokų jungtinė grupė vyko į Lietuvos karininkų ramovės reprezentacinius rūmus, kur vyko Juozo Jankausko knygos „1941m. Birželio sukilimas Lietuvoje“ pristatymas. Ramovės reprezentaciniuose rūmuose juos pasitiko dimisijos kapitonas Aleksandras Dagys ir plačiau papasakojo apie ramovės funkcijas bei jos pavadinimo kilmę.

Originalaus, lietuviško pavadinimo „ramovė“ autorius yra mūsų kalbos patriarchas Jonas Jablonskis. Šis, visai nemilitaristiškai skambantis pavadinimas atspindėjo mūsų tautos požiūrį į karą – juk lietuviškas žodis „ginklas“ yra kilęs nuo „gintis“, tad ramovė, kaip atvanga nuo karo vargų, turėjo pabrėžti taikų tautos mentalitetą.

Rūmų statyba pradėta 1935m. spalio mėn., o 1937m. balandžio 23d. įvyko iškilmingas rūmų atidarymas. Rūmai yra keturių aukštų, pirmasis – administracinis: jame įsikūrusi LKR administracija, restoranas, pavadintas „Trijų milžinų“ vardu. Antrasis aukštas – reprezentacinis. Virš restorano įrengta Didžioji salė su atviromis galerijomis – ložėmis. Gatvės pusėje išdėstytos reprezentacinės patalpos: Prezidento kambarys (lietuviška svetainė), mažoji salė ir Vytauto seklyčia (gotikinė menė). Trečiame aukšte įrengtas karininkų klubas su atskira valgykla, skaitykla, biliardo, kortų bei šachmatų kambariais. Čia savo menę turi ir karininkų šeimų moterys birutietės. Ketvirtame aukšte įsikūrė viešbutis, kuriame apsistoja karininkai ir Ramovės svečiai, atvykę iš kitų miestų ar kitų kraštų. Rūmų rūsyje šaudykla, sporto salė bei virtuvės patalpos. Taigi Ramovės tikslas yra burti visus karininkus, karo gydytojus ir karo kapelionus į vieną šeimą, stiprinti jų karinę ir tautinę dvasią, puoselėti karo ir bendrąjį mokslą, švietimą, sportą bei kitas visuomeninio gyvenimo sritis.

Bet Ramovės rūmai svarbūs ne tik karininkijai. Tai reikšmingas architektūros paminklas, atspindintis reprezentatyvumo bei tautinio savitumo siekius, kūrėjų ir statytojų profesinį meistriškumą. Ramovėje vyksta daug kultūrinių renginių: konferencijų, parodų, mugių, koncertų bei knygų pristatymų. Vienas iš jų – J.Jankausko knygos pristatymas.

Knygoje „1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje“ pateikiamos pagrindinių 1941 m. birželio sukilimo organizatorių, vadovų, ryšininkų ir jų pagalbininkų biografijos. Remiantis tų dienų įvykių dalyvių atsiminimais ir archyvų dokumentais aprašoma, kaip kūrėsi birželio sukilimo organizacinis centras – Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) Berlyne, svarbiausi sukilimo centrai Lietuvoje, tapę LAF’o štabais Kaune ir Vilniuje, pasienio perėjimo punktas – Varpėnų dvaras. Sukilėlių biografijose išryškinamas jų vaidmuo rengiantis sukilimui ir birželio sukilimo dienomis, atskleidžiami mažai žinomi ar visai nežinomi jų gyvenimo faktai, taip pat tolesnė antinacinė ir antisovietinė rezistencinė veikla.

Ši knyga skirta reikšmingą vaidmenį atlikusiam Kauno sukilimui, kuris davė ženklą sukilti visai Lietuvai ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą bei naują nepriklausomos Lietuvos vyriausybę. Kauno išsivadavimas nuo sovietinių okupantų, tautinių vėliavų iškėlimas mieste ir Lietuvos laikinosios vyriausybės pradėta veikla dar neįžengus vokiečių kariuomenei tarsi simbolizavo visos Lietuvos valstybingumo atkūrimą.

Istoriką pasveikinome nuo visos Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos bendruomenės, o jis išreiškė didelį džiaugsmą dėl plačios jaunimo auditorijos.

Ugnė Maliauskaitė, II c g klasės mokinė, žurnalistų būrelio narė

Parašykite komentarą