Organų donorystės dienos paminėjimas

Spalio 18 dienos popietę Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje susirinkome paminėti organų donorystės dienos. Šios gražios idėjos iniciatorė – etikos mokytoja Meilė Platūkienė, o ją labai palaiko mokyklos psichologė Aistė Glinskienė ir mokyklos bendruomenės slaugytoja Onutė Kiškytė.
Atėję į renginį sužinojome daug įdomios informacijos, galbūt daugeliui dar negirdėtų dalykų. Į svečius atvyko Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis” prezidentė Ugnė Šakūnienė iš Vilniaus, taip pat VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja Irena Stanevičienė.

Renginio pradžioje skambėjo donorystės himnas, kurio žodžiai sujaudino širdis. Mokyklos moksleivės suvaidino galimą situaciją iš mūsų gyvenimo. Visi susimąstėme, o ką mes darytume tokioje situacijoje, kokį sprendimą priimtume. Po apmąstymų matėme humoristinį Sauliaus Poškos įrašą, kuriame buvo kalbama apie donorystę. Aktoriaus personažas teigė, kad galima rezervuoti organą ir kad pats niekada savo organų niekam neaukos. Mūsų viešnios į tai reagavo su šypsenėle.

Antrame filmuke buvo rodomas gražus merginos ir vaikino bendravimas, kol vieną dieną įvyko nelaimė – mergina apanka. Mylintis vaikinas jai paaukoja savo akių ragenas ir ji vėl pradeda matyti, tačiau vaikinas lieka aklas. Ši istorija suvirpino visų žiūrovių širdis, kaip teigė renginį vedęs IV klasės mokinys Emilis Remeikis, visų veiduose buvo matyti susijaudinimas. Gerbiamos viešnios Ugnė Šakūnienė ir Irena Stanevičienė pakomentavo, kad labai mielas būtų toks poelgis, bet gyvi savo audinių negalime paaukoti, nes be akių ragenos tiesiog nieko nematytume.

Viena iš viešnių, Ugnė Šakūnienė mums papasakojo daug faktų, kuriuos tikriausiai ne visi žinojome. Supratome, kad donorystė Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, yra labai mažai išplėtota, o be galo daug žmonių laukia organų eilėse. Tačiau nemažai žmonių sėkmingai gyvena po jau įvykusių transplantacijų. Viena iš jų ir yra Ugnė Šakūnienė, kuriai buvo atliktos net dvi inkstų transplantacijos. Visus sudomino faktas , kad iš tų žmonių, kurie yra pasirašę organų donorų korteles, dar nė vienas juo netapo. Išklausę įdomią paskaitą, sužinojome ir apie intensyvios terapijos skyriaus veiklą. Apie ją mums papasakojo antroji viešnia, gydytoja Irena Stanevičienė. Išgirdome, kaip yra nustatoma žmogaus smegenų mirtis, pamatėme dokumentus, kuriuos pildo gydytojai.

Po šio įdomaus susirinkimo, manau, kiekvienas supratome, kaip svarbu yra padėti kitiems. Juk nė vienas nežinome, kada mums prireiks tokios pagalbos. Taip pat labai džiaugiamės, kad mūsų šaunioje gimnazijoje vyksta tokie aktualūs renginiai ir skatinamas moksleivių pilietiškumas. Tačiau didžiausia parama organizacijai – pritarimas organų donorystei. Ir tai nebūtinai vadinamosios donoro kortelės pasirašymas. Pokalbis su artimaisiais, kuriame išreiškiate pritarimą (arba nepritarimą) organų donorystei, padės jiems apsispręsti sunkią valandą. Toks pokalbis gali išgelbėti kažkam gyvybę, tėvams išsaugoti vaikus, vaikams nelikti našlaičiais.

Karolina Miliauskaitė, III c g klasės mokinė, žurnalistų būrelio narė