Projekto „Pažinkime savo kraštą“ pristatymas

Alytaus apylinkės unikalios tuo, kad čia gyvena viena iš didžiausių totorių bendruomenių. Kas tie Lietuvos ir Alytaus totoriai?
Apie jų istoriją, religiją papročius mes sužinojome vykdydami integruotą istorijos geografijos ir tikybos projektą „Pažinkime savo kraštą- totoriai šalia mūsų“. Gimnazijos aktų salėje šių metų spalio 20 dieną vyko projekto pristatymas. Ketvirtokai savo projektą pristatė trečiokams Renginį organizavo Greta Juodžiukynaitė, Paulius Vaitkevičius, Vytautė Gumauskaitė, Gabija Korevaitė, Rita Kucevičiūtė, Gintarė Sorakaitė bei mokytojos Erika Jonaitienė, Giedrė Škarnulienė, Irena Motuzienė ir Ramutė Volkuvienė

TOTORIAI
( ištrauka iš pranešimo)

Kaip totoriai atsidūrė šalia mūsų? Beveik visi mūsų kunigaikščiai yra susidūrę su totoriais. Mindaugo laikais totoriai, vadovaujami Burundajaus, puolė Lietuvą:Algirdo laikais – 1363 metais juos sutriuškinome prie Mėlynųjų vandenų. Jogaila su jais sudarė sąjungą, nors ir pavėlavo jiems padėti. Bet dagiausiai totorių, taip pat ir prie Alytaus, atsirado Vytauto laikais. Tada totorius vadino kipčakais, o Aukso orda išgyveno didelius sukrėtimus. Vytautas aktyviai kišosi į Ordos vidaus reiklaus, todėl politiniai emigrantai iš Aukso Ordos plūdo į Lietuvą. Pirmąją masišką totorių gyvenvietę Vytautas įkūrė prie Vokės upės, vėliau – Raižių, Butrimonių apylinkėse. Vytautui labai patiko totoriai, todėl svetimšaliai būdavo apdovanojami žemėmis. Totoriams buvo paliekama tik viena prievolė – karinė tarnyba. Už kokius nuopelnus Didysis kunigaikštis taip gerbė totorius? Totoriai iš prigimties buvo bebaimiai ir sumanūs kariai, buvo net sakoma, kad tik totoriumi gali aklai pasitikėti, jo niekas nepapirks, jis neišduos. Tarnaudami savo pulkuose totoriai kovėsi su visais Lietuvos priešais: Žalgirio mūšyje Vytauto ir Jogailos kariuomenėse jų kovojo keli tūkstančiai. Be to, manoma, kad atsitraukimo manevras, kurį Vytautas panaudojo mūšyje, taip pat perimtas iš totorių (Vytautas, kariausdamas su totoriais ir pats buvo taip apgautas). Už tokias teises totoriai atsidėkojo Vytautui – visada jį laikė savo karaliumi, minėdami 600-ąsias Žalgirio mūšio metines Raižiuose, totorių bendruomenė pastatė paminklą Vytautui ir mūšiui atminti.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena tik apie 2,5 tūkst. totorių, t.y. 0,1 % visų Lietuvos gyventojų.
Raižiai – kaimas, esantis vos 7 km už Alytaus. Alytus yra vienintelis miestas, kuris gali pasigirti tokia didele totorių bendruomene pačiame mieste ir jo apylinkėse. Į Raižių mečetę susirenka daug lankytojų iš gretimų apylinkių ir tolimesnių miestų, bendruomenės namai tapo svarbia tradicinių susibūrimų vieta. Raižių mečetė buvo vienintelė mečetė Lietuvoje, kuri veikė net sovietmečiu.
Totorius mena ir daug vietovardžių Dzūkijoje – Totorkalnis, Tatoriškės, Totorių kapinės, bet arčiausiai mūsų – Ulonų gatvė. Jos pavadinimas kilęs iš totorių ulonų kavalerijos, kurios vadas buvo Ulanas.
Kartais Europa mus moko tolerancijos. Tačiau tolerancijos Europa galėtų pasimokyti ir iš mūsų. LDK buvo labai tolerantiška valstybė. Kai Europoje degė inkvizicijos laužai, LDK buvo priimtas tolerancijos aktas (tai buvo XVIa!). Čia puikiai sugyveno visos tautos. Totoriai ypač lengvai įsiliejo į LDK gyvenimą. Totoriai visada gynė Lietuvą ir liejo dėl jos kraują, niekada dėl nieko nepriekaištavo. Tai tauta, kuri visada tarnavo Lietuvai ir nereikalavo jokių papildomų teisių. Jie – totoriai, kuklūs, sąžiningi, seniau labai karingi ir nepastebimi tarp mūsų.

Greta Juodžiukynaitė IV klasės gimnazistė.

Parašykite komentarą