Literatūrinė popietė „Dienų skambesy“ ( svečiuose poetė Scholastika Kavaliauskienė)

Nepraeik per gyvenimą mįslės neįminęs , kodėl čia gyvenai?
( S. Kavaliauskienė)

Literatūrinę popietę, vykusią gimnazijoje lapkričio 17 d., maironiečių būrelio vadovė, lietuvių kalbos mokytoja Janina Zelenienė pradėjo posmais apie žmogaus egzistencijos prasmę, apie troškimą mylėti gyvenimą, pažinti jį, nepasiduoti nevilčiai. Juk kas kitas, jei ne poezija, pakiliai, mįslingai ir kartu prasmingai apie tai prabyla…Taigi, į gimnazijos biblioteką susirinko būrelis gimnazistų bei mokytojų pamąstyti apie tai, kas šiandienos žmogui, dažnai pasinėrusiam į kasdienybės rūpesčius, yra poezija? Kas ji yra pačiam poetui?.. Ir kaip gimsta poezija?

Dažnai skaitome eiles, bet apie pačią poeziją kalbame turbūt retai, gal tik per literatūros pamokas. Pasidalinti mintimis apie kūrybą, paskaityti savo eilių į popietę atvyko Dzūkijos literatų klubo „ Tėkmė“rašytoja , daugelio poezijos knygų, dainų tekstų, apybraižų autorė, alytiškė Scholastika Kavaliauskienė. Poetė teigė, kad jai kūryba pirmiausia yra savo vidinių išgyvenimų raiška, tačiau kiekvienas skaitantysis ieško sau artimų dalykų. Taigi, poezija dažnai ir pataria, ir paguodžia , ir pakylėja. O gimsta ji įvairiai- kokie nors įvykiai paskatina, ar paprasčiausiai norisi žmogiškus jausmus išsakyti. Mokiniai domėjosi, ar prisimena poetė savo pirmąjį eilėraštį, kokius poezijos žanrus yra išbandžiusi, koks ryšys ją sieja su kitais literatų klubo „ Tėkmė“ kūrėjais. Visus sudomino sonetų vainiko žanras ( apie pačius sonetus girdėta, ir skaityta nemažai). Sonetų vainikas- tai toks poezijos žanras, kai paskutinė eilėraščio eilutė kartojama kito eilėraščio pradžioje. Ir taip sukuriamas keturiolikos sonetų vainikas. Poetė sukūrusi Vainiką Lietuvai, Motinai ir Meilei. O su „Tėkmės“ literatais ją sieja bendras tikslas- kurti, atverti savo kūryboje slapčiausias žmogaus sielos gelmes, parodyti pasaulį ne tik poetiškai gražų, bet ir tokį, koks yra iš tikrųjų.
Gimnazistai taip pat kalbėjo apie poezijos vietą jų gyvenime. Ne visi ja domisi, juk nelengva ją perprasti, bet atsirado grupelė, kuriems poezija patinka. O kad jauni žmonės mėgsta skaityti posmus ir net kurti jiems melodijas, įtikino poetinė muzikinė kompozicija „ Dienų skambesy prašau…“ S. Kavaliauskienės eilėraščių rinkinyje „ Dienų skambesy“ žmogaus kelias į laimę suvokiamas kaip rinkimas po trupinėlį- meilės vilties, ramybės, tiesos. Tą stengėsi kompozicijoje atskleisti maironiečiai (I a g. bei IV b g kl. gimnazistai). Poezijoje dažnai atskleidžiamas žmogaus ryšys su gamta, poetas giliau negu bet kuris kitas žmogus pajunta stebuklingą gamtos jėgą. Kartu su gamtos motyvais kūryboje atsiranda ir tautosakos motyvų. Prisiminkime mūsų literatūros klasikus, ir ne tik klasikus, dažnas ir šiuolaikinis poetas atsigręžia savo kūryboje į pasaką, sakmę, mitą, liaudies dainą. Poetė S. Kavaliauskienė teigė , kad ji taip pat myli liaudies kūrybą , yra sukūrusi keletą tarmiškų eilėraščių, ragino jaunimą nesigėdyti savo šnektos. Ja nustebino ir sužavėjo mokinių atlikta sutartinė jos eilėraščio „Gegutėlė“ žodžiais. Paklausta apie šiuolaikinę postmodernistinę poeziją, rašytoja sakė, kad pati rašanti romantiškas klasikines eiles, jai sunku ką ir besakyti, kiekvienas poetas savaip atskleidžia save, bet iš tikrųjų poezija turi taurinti žmogų, o ne vulgarinti…
Popietėje kalbėta ne tik apie poetės S, Kavaliauskienės kūrybą, ne tik apie poezijos prasmę , bet paminėti ir gimnazijos jaunieji kūrėjai, tai Ia g kl. mokinės Liveta Šerpytytė bei Sandra Aleksiūnaitė, VIII a klasės mokinė Rimutė Budrevičiūtė bei III f klasės mokinė Akvilė Trečiokaitė. Mergaitės dalyvavo bibliotekininkių skelbtame konkurse „Metų laikai“. Jos buvo apdovanotos padėkos raštais ir mažytėmis dovanėlėmis. Pasidžiaugusi , kad yra bandančių kurti, poetė padovanojo mokinėms po eilėraščių rinkinį „Surinkau išbarstytus žodžius.“ Tai paskutinė išleista jos poezijos knygelė. Popietę pabaigė smuiko melodija ir žodžiai apie vėlų lapkritį – metą, kai būtina poeziją įsileisti į širdį…

Maironiečiai

Parašykite komentarą