Viešnagė tarptautiniame audiovizualinių filmų festivalyje

Sausio pabaigoje, kuomet visi susirūpinę pirmojo pusmečio pažymiais bei paskutiniais atsiskaitymais, vis žvarbesniais rytais skubėjo į mokyklą, bijodami nepaslysti klastingais žiemos apsnigtais takeliais, o ir grįžimas namo nudažydavo rausvai kiekvieno skruostus bei nosytes, tuomet aš turėjau nepaprastą galimybę ištrūkti iš įprastos rutinos – lėktuvu nuskrieti pietų link, išsivaduoti iš apniukusių orų sukeltos nuotaikos. Nors ši nepaprasta savaitė, dovanojusi ne tik jau lauktą poilsį, bet ir įvairiopą patirtį, pralėkė labai greitai, prisiminimai dar ilgai manęs nepaliks.

Vykau į Prancūzijos pietvakariuose Aquitaine regione, esantį miestą Biarritz, kuriame vyko tarptautinis audiovizualinių filmų festivalis. Garsus vaizdingais peizažais, glostomas Atlanto vandenyno bangų, nedidelis ir todėl labai jaukus miestas visus metus, o ypač vasarą, traukia daugybę turistų. Net ir žiemą mėgavausi puikiu oru, tiesą sakant, man labai pasisekė – nebuvo daug lietaus, dažnai švietė saulė. Nenuostabu, kodėl renginys yra organizuojamas būtent šiame nuostabiame Prancūzijos kampelyje. Festivalis apima įvairių filmų žanrus – meniniai, dokumentika, didieji reportažai, serialai, miuziklai, trumpametražiai filmai. Kiekviena filmų sritis turėjo po penkis profesionalus žiuri narius, kurie per savaitę turėjo peržiūrėti jiems skirtus filmus ir pabaigoje nominuoti geriausią. Nuo 2002 metų festivalio organizatoriai sukūrė ir jaunųjų europiečių žiuri grupelę. Trylika moksleivių iš įvairių Europos Sąjungos šalių dalyvauja didžiųjų reportažų filmų peržiūrose lygiomis teisėmis su profesionaliais vertintojais. Šiemet atvyko merginos iš Danijos, Italijos, Lietuvos, Maltos, Čekijos, Rumunijos, Didžiosios Britanijos ir vaikinai iš Vokietijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Portugalijos, Slovakijos ir Švedijos. Kadangi tai renginys, svarbus tiek organizatoriams, tiek dalyviams, tiek profesionalams, iš atvykstančių mokinių reikalaujama taip pat nemažai – gerų prancūzų kalbos žinių, domėjimosi kinu, šių dienų naujienomis, aktualijomis, reikia parašyti motyvacinį laišką, kalbėtis tiesiogiai telefonu su jaunųjų europiečių žiuri grupės koordinatore. Taigi, turėjau ir nemažai paplušėti, norėdama vykti į pasakišką miestą, išbandyti save kaip filmų vertintoją. Tačiau tikrai nesigailiu paaukoto laiko ir jėgų pasiruošimui.

Kokia patirtis! Ilga kelionė vienai. Visgi trys skrydžiai pirmyn ir trys atgal dabar, atrodo, leistų jau bet kur nukeliauti. Taip pat savaitė intensyvaus klausymo ir kalbėjimo prancūziškai buvo labai naudinga. Turėjau galimybę septynias dienas mėgautis, bendraudama viena gražiausių, švelniausių kalbų. O ir būti filmų vertintoja ne taip lengva, reikėjo argumentuotai reikšti savo nuomonę apie patinkančius ar neįdomius reportažus. Tačiau už visą šį sunkų darbą buvom gerai apdovanoti – tai galimybė laisvu laiku pasivaikščioti po nuostabios architektūros miestelį, nepaprastai gražaus vandenyno pakrante, susitikti ir susipažinti su įdomiais žmonėmis. Didžiausia dovana buvo tai, kad visi trylika buvom labai draugiški, linksmi ir gerai sutarėme.

Nuostabi kelionė, puiki patirtis. Viso to nebūčiau turėjusi, jei ne prancūzų kalbos žinios, puikios mokytojos Marijos Bagdanavičienės ir, žinoma, mano tėvelių, kurie išleido mane į pasakų šalį, pastangos. Prancūzų kalbos mokausi nuo antros klasės. Nuo penktos klasės iki dabar esu EMILE programos dalyvė (integruotas prancūzų kalbos ir dalyko mokymas), todėl yra nemažai galimybių tobulinti savo prancūzų kalbą. Laimei, puikaus mokytojos paruošimo dėka tiek kelionė, tiek viešnagė Biarritz pralėkė sklandžiau nei tikėjausi.
Taigi norėčiau palinkėti visiems turėti tikslų ir jų siekti, nepamiršti, kad pastangos visada yra įvertinamos.

Gaistė Valatkaitė, III eg kl.