Nuo atominės bombos iki seks bombos

Šių metų kovo 29d. mokykloje įvyko šešerius metus trukusio integruoto projekto „Alternatyvus istorijos mokymas“ baigiamasis renginys, kuris buvo pavadintas „Nuo atominės bombos iki seks bombos“. Šį istorinį ir meninį spektaklį organizavo istorijos mokytoja Ramutė Volkuvienė, muzikos mokytojos Jureta Šametienė ir Irena Muzikevičienė, šokius kūrė choreografijos mokytojas Antanas Jurčiukonis, apranga ,madų apibūdinimu ir dizainu rūpinosi mokytojos Dalia Adukevičienė ir Irma Linkevičienė. Taip pat padėjo Mindaugas Ribinskas, Snieguolė Valentukonienė, Loreta Mazėtytė, Neringa Vekeriotaitė.

Renginys apėmė du labai skirtingus, bet panašiai pavadintus laikotarpius: Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą. Programą sudarė dvi dalys : pirma- labai rimta, įprasminanti karo ir pokario tragizmą, ir antra- linksma, primenanti mūsų tėvų ir senelių gyvenimą, madas ir muziką. Jau po renginio kalbėdama apie ilgą ruošimosi procesą mokytoja R. Volkuvienė su šypsena veide sakė: „ Mane nustebino tai, kad vos man paskelbus apie baigiamojo renginio organizavimą, nepraėjus nė valandai, prie mano darbo stalo nusidriekė nepaprastai didelė savanorių eilė. Taip pat buvau sužavėta mokinių, kurie išties įsijautė į savo vaidmenį. Pavyzdžiui „The Beatles“ dainininkai be jokių nusiskundimų visą pasiruošimo laikotarpį augino plaukus ( ši grupė garsėjo savo šukuosenomis), kai kurie dalyviai netgi patys savo lėšomis pasisiuvo kostiumus. Žinoma, turiu padėkoti ir savo kolegoms, be kurių šio projekto nebūtų buvę. Kai kuriems artistams reikėjo daugiau padėti, kiti, pavyzdžiui, hipiai, viską paruošė patys. Šiame projekte yra režisūrinių „duobių“, bet kai reikia rinktis tarp režisūros ir mokytojavimo, visada renkuosi mokytojavimą, mokiniai yra svarbiausia .Smagu buvo matyti per visus tris pasirodymus pilnutėlaitę mokyklos salę . Esu dėkinga visiems; tiek projekto dalyviams, tiek žiūrovams, laiminga turėdama tokius mokinius ir kolegas.“

Renginį pradėjo vedėjai Greta Juodžiukynaitė ir Paulius Vaitkevičius, vėliau prie jų prisijungė Emilis Remeikis, atlikęs dizainerio vaidmenį. Greta šiame istorijos projekte dalyvauja trečius metus, paprašyta palyginti ankstesnius renginius ir šį, ji sakė: „Palyginti – be galo sudėtinga. Kasmet keičiasi laikotarpis, asmenybės, jų charakteriai ir net patys atlikėjai. Vienintelis dalykas, kurį galima lyginti, yra artistų ir mokytojų užsidegimas darbui – o jis tikrai neišblėso.”

Ekrane keitėsi karo vaizdai, po to scenoje išvydome keturis rimtai nusiteikusius vaikinus, kurie vaidino žuvusius vokiečių, rusų, anglų ir amerikiečių kareivius. Į klausimą, ar buvo sunku įsijausti į vaidmenį, jie atsakė: „Įsijausti buvo nesunku, tik reikėjo pagalvoti, kaip turėjo jaustis tavo personažas.” Jie teigė, kad “prieš renginį buvo natūralus jaudulys, bet po pasirodymo savijauta buvo puiki, nes viskas pavyko gerai”.

Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukė Merlin Monro (Emilija Kazakevičiūtė), nustebinusi visus savo nuostabiu pasirodymu scenoje, savo besiplaikstančiu sijonu. Po renginio ji pasakojo, kad scenoje jautėsi puikiai, nors truputėlį bijojo, bet mažas jaudulys yra labai gerai, nes padeda susikaupti. Juk stovėjusi ant dėžės , o dėžė labai mažytė , todėl grakščiai apsisukti nebuvo labai paprasta.
Viena iš ABBA vokalisčių ir finalinės Scorpions dainos atlikėja Andrija Petkevičiūtė , projekte dalyvaujanti antrą kartą, tvirtino: „Nebuvo labai sunku įsijausti į vaidmenį, nes kai apsirengi drabužiais, užsidedi peruką ir užlipi ant scenos, iškart tampi kitu žmogumi.“ Atlikėja teigė, jog „ labiausiai bijojau pamiršti ABBA dainų žodžius ir Scorpions dainos akordus, bet šiaip jaučiausi gerai, nes mačiau, kad žmonėms tikrai patiko renginys ir taip pat jaučiau palengvėjimą, nes viskas pavyko puikiai.“ Paprašius palyginti ankstesnį pasirodymą ir šį ji nusijuokė : “Praeitą kartą buvo šiek tiek lengviau, nes reikėjo dainuoti tik vieną dainą. Taip pat šiais metais užkulisiuose buvo daugiau chaoso.”
Būtent užkulisiuose ir vyko tikrasis veiksmas. Įsivaizduokite, vienoje nedidelėje klasėje vienu metu beveik trisdešimčiai dalyvių yra daromas makiažas ir šukuosenos! Čia vietos nebuvo net musei. Likusiose dviejose klasėse bei pagrindiniame koridoriuje viso renginio metu dalyviai repetavo savo pasirodymu – būti tokiame sambrūzdyje yra išties nepamirštamas įspūdis. Dalyviams laukti savo pasirodymo tikrai nebuvo nuobodu. Kadangi visi šešiasdešimt keturi mokiniai yra nepaprastai draugiški, liūdinčio nebuvo nė vieno.
Nepaisant užkulisiuose tvyrojusio nerimo, pasirodymo metu visi atlikėjai pasirodė puikiai ir žiūrovai buvo sužavėti. Po renginio dizainerio vaidmenį atlikęs Emilis sakė, jog “debiutas parodė, kad viskas pavyko taip, kaip norėjom. Po renginio buvo labai geras jausmas, vidinė euforija, nes viskas pavyko, žmonės plojo mums net atsistoję, didelė pagarba ir susižavėjimas iš žiūrovų pusės – tai geriausia artistui. Malonu .“ Taip jautėsi visi tą akimirką buvę salėje.

Visi: tiek atlikėjai, tiek susirinkusieji, tvirtino, jog renginys buvo nuostabus ir vertas viso įdėto darbo ir pastangų.

Simona Čeikutė, III a klasės mokinė,
Edita Alekšiūnaitė, III a klasės mokinė, žurnalistų būrelio narė

Parašykite komentarą