Kovo 6 dieną minėjome Adolfo Ramanausko-Vanago 96-ąsias gimimo metines

Kovo 6 d. mokykla šventė  96-ąsias partizanų vado, brigados generolo  Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metines. Labai garbinga, labai didi diena kiekvienam save ir tėvynę gerbiančiam žmogui. Pagarbą ir atsakomybę padeda išugdyti pažintis su partizanų gyvenimu, jų mintimis. Neatsitiktinai šią dieną mūsų mokyklos mokiniai dainavo Dzūkijos partizanų dainą, menančią jaunystę, galią ir ryžtą. Žiūrint į juos, atrodė, kad sugrįžta praeitis, sugrįžta visos partizanų mintys, meilė tėvynei, meilė žmonėms. Žiūrint į juos, rodės, tai jie, partizanai, stovi ir dainuoja, ruošiasi tėvynės rytojui… Tokios akimirkos padeda suvokti, kad tėvynės gynėjai  visada su mumis, o jų jausmai amžinai gyvuos  tekstuose ir mūsų lūpose.

Jaunystė, atrodo, pats gražiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Tačiau jie, mūsų tautos didvyriai, jis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, visa tai pamiršo dėl tėvynės Lietuvos. Mes didžiuojamės tokiais žmonėmis, kurie pakilo virš savo kasdieninių interesų, virš baimės, kurie kovojo dėl idėjos, dėl moralės, nes juk ji ir yra tėvynė. Daina „Jei ne auksinės vasaros“, kurią dainavo mūsų mokiniai, apie tai ir kalba: „Paliksime tas kryžkeles/ Ir viską, ką turėjom -/ Jaunystę, juoką, ašaras/ Ir tą, kurią mylėjom.“ Galime tik įsivaizduoti, kad jie, pasirėmę į medį, nugrimzdavo į savo jaunų dienų prisiminimus, kai galėjo be baimės mylėti, gerbti savo tėvą ir motiną, kai galėjo gyventi.

Kokia buvo patriotiškumo kaina?  Sutrypti gyvenimai, beatodairiškai saugoma tėvynės garbė, išsižadėjimas savo mylimo žmogaus, draugų netektis bei tūkstančiai nežinomų kapų, kurie nutiesė mūsų laisvės kelią. Adolfas Ramanauskas-Vanagas – žmogus, nuteistas mirti dėl savo nenugalimo troškimo sugrąžinti laisvę tėvynei ir jos žmonėms. Tai didvyris, kuris norėjo išsaugoti protėvių palikimą, didvyris, kuriam Lietuvos istorija yra ir jo istorija. Minint šią dieną, buvo skaitomi fragmentai iš mokinių rašinių, skirtų konkursui „Ką aš pasakyčiau prie generolo Adolfo Ramanausko-Vanago kapo“. Mokinių mintyse atsispindėjo pagarba, padėka mūsų tautos didvyriui. Renginyje skambėjo ir gimnazijos mokinių sukurtos dainos, apmąstančios partizanų kančią, meilę, ilgesį ir viltį.

Ši didinga diena mūsų mokykloje neįsivaizduojama be garbingų svečių. Gražią pavasario popietę mūsų mokykloje lankėsi Kęstutis Ąžuolas, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, perskaitęs Alytaus miesto savivaldybės mero Jurgio Krasnicko sveikinimą, kuriame buvo išreikšta viltis dėl Lietuvos ateities, kuriamos mūsų, jaunųjų Lietuvos patriotų. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, kalbėjo apie savo vaikystę, tėvų ilgesį. Juozas Jakavonis-Tigras, Lietuvos partizanas, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygis, kalbėjo apie pažintį su Adolfu Ramanausku-Vanagu, prisiminė  jų bendrų kovų kelią. Kalbėjo atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius bei kiti  garbingi svečiai.

Žmonių, gimusių po 1990 m. kovo 11 d., gyvenimas be laisvės neįsivaizduojamas, ji mums tarsi savaime suprantamas dalykas, dėl kurios dabar  nereikia kovoti, tačiau, kai imi klausytis partizanų dainų, kai skaitai jų parašytas knygas, domiesi jų biografijomis,  supranti, kad viso to, ką turime mes, jie neturėjo, todėl dabar, gyvendami laisvoje Lietuvoje, mes privalome kurti dar laisvesnę Lietuvą, nesupančiotą jokių melagystės saitų, mes privalome pateisinti visus kada nors ateities kartoms išsakytus kovotojų lūkesčius, privalome daryti viską, ką darė mūsų tautos didvyris Adolfas Ramanauskas-Vanagas dėl mylimos tėvynės. Mes privalome gerbti savo laisvę.

Greta Ašmenskaitė , IV e klasės mokinė