Mokykla žmogaus gyvenime-dvasingumo šventovė
Gruodžio 17 dieną Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenės nariai – mokytojai, mokiniai ir kiti darbuotojai – susirinko švęsti ypatingos šventės – gimnazijos 95-erių metų jubiliejaus. Anot direktoriaus Virginijaus Skroblo, čia pat gimnazijos 100-metis, tačiau reikia pasidžiaugti, ką jau iki šio gražaus jubiliejaus esame sukūrę. O iš tikrųjų vien per pastaruosius penkerius metus puikių rezultatų būta. Ir ne tik turtinga materialinė bazė sukurta, bet ir gražių laimėjimų įvairiuose konkursuose, renginiuose, varžybose pasiekta, 1020 abiturientų į gyvenimą išleista. Ir tai yra visų mūsų bendro darbo vaisiai. Apima pasididžiavimo jausmas, kai daugelis Alytaus miesto mokinių pareiškia norą ateiti mokytis į mūsų gimnaziją, į vieną iš seniausių miesto mokyklų.
Gimnazijos bendruomenę atvyko pasveikinti daugybė svečių: Alytaus miesto meras, savivaldybės administracija, kariškiai, švietimo skyriaus vedėjas ir vyriausieji specialistai, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Alytaus miesto mokyklų vadovai. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė didžiavosi, kad Alytus- jos tėvų jaunystės miestas, kad šioje mokykloje dirbo jos tėvelis. Prisiminti prabėgusius metus savoje mokykloje atėjo ir buvę mokytojai bei mokiniai. Prieš ketverius metus gimnazijoje mokęsis Lukrecijus Tubys sakė, jog ši mokykla jam davė ne tik žinių, bet ir dvasingumo pamokas, be kurių žmogus negali būti tikru žmogumi. O daugiau kaip prieš 40 metų baigęs šią mokyklą ir jau per 30 metų joje dirbantis Raimondas Gelžinis didžiavosi, kad būtent šioje mokykloje, Birutės gatvėje, prabėgo daugiau kaip pusė gyvenimo, ir jei reikėtų pradėti viską iš pradžių, jis nieko nekeistų- rinktųsi pedagogo kelią.
Visus sudomino ir sužavėjo improvizuota miesto ir mokyklos istorija. Mokiniai pasakojo apie Dzūkijos kraštą, Lietuvai ir pasauliui davusį nemažai vardų ir nemažai gražių darbų. Daugelį ryškių asmenybių išugdė Žalioji mokykla. Šita „žalioji“ mokykla buvo pirmoji Alytaus gimnazija – su savo istorija, kūrėjais, mokytojais ir galybe mokinių. Pažvelgta į mokyklos gyvenimą nuo tarpukario iki šių laikų. Tarpukario Lietuvos mokyklą improvizavo gimnazijos mokytojai. Atrodo, nuo to laiko daug kas pasikeitė, bet daugelis dalykų tebelieka aktualūs: ir auklėjimo principai, ir tautiškumo idėjų puoselėjimas, ir meilės kalbai ugdymas, ir jaunatviškas mokinių maksimalizmas. O ką išgyveno pokario mokytojas, mokinys, žmogus, gimęs ,,po karo miestely“? Dramatišką egzistenciją – laisvės troškimą, norą kovoti, nepasiduoti ir, be abejo, skaudžias netektis. Ir iš Alytaus mokytojų seminarijos išėjo į miškus likimo broliai, tarp jų – ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurio vardu vėliau ir buvo pavadinta mūsų mokykla. Šiandien galime didžiuotis savo miesto, savo senosios mokyklos praeitimi.
Šventės pabaigoje gimnazijos direktorius suintrigavo, jog 100-mečio proga bus išleista knyga ,,100 laiškų gimnazijos 100-mečiui“. Jis ragino visus – mokytojus, seniau čia dirbusius, buvusius bei dar besimokančius mokinius – rašyti laiškus mokyklai, dalintis patirtimi, prisiminimais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Po penkerių metų, susirinkę švęsti gimnazijos 100-mečio, pasidžiaugsime dar prasmingesniais darbais, o parašyti laiškai bylos, kad mokykla žmogaus gyvenime yra svarbiausia dvasingumo šventovė.
Janina Zelenienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė