„Vanagų“ kelionė po Europą

Europos Sąjungą galima vadinti ne tik skirtingų kultūrų, kalbų ir papročių sandrauga, bet ir solidarumo bei vienybės pavyzdžiu. Šalys, priklausančios šiai sąjungai, turi geresnes galimybes siekti stabilios ekonomikos, aukštesnio pragyvenimo lygio, šalių-narių piliečiai gali laisvai keliauti po Europą ir ją pažinti.

Paskutinę vasario savaitę Adolfo Ramanausko-Vanago mokiniai keliavo į Europos Parlamentą (Stasbūrą) ir Vokietiją. Šią progą pažinti dvi iškilias Europos šalis mokiniai gavo dėl laimėto respublikinio „Euroscola“ konkurso. Jame puikiai pasirodė gimnazijos abiturientai: Vytautas Česonis, Ignas Turčinas, Kęstutis Dabrovolskas, Kotryna Seliutaitė ir Mykolas Tamulionis,vadovaujami istorijos mokytojos Ramutės Volkuvienės.

Kas yra „Euroscola“ konkursas? Kiekvienos ES šalies moksleiviai, subūrę 24 mokinių ir 3 mokytojų iš savo gimnazijos grupę turi galimybę dalyvauti „Euroscola“ programoje, kuri suteikia galimybę aplankyti EP būstinę Strasbūre ir dalyvauti jaunimo debatuose ir balsavime ES klausimais, modeliuojant realaus EP darbą. Programos tikslas yra supažindinti jaunimą su EP darbu, skatinti domėjimąsi ES vykstančiais procesais ir pateikti gilesnį Europos, kaip visumos, vaizdą. Debatai vyksta anglų ir prancūzų kalbomis, o juose dalyvauja virš 500 moksleivių iš ES valstybių narių ir kandidačių. Europos parlamentas skiria subsidiją kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti.

„Euroscolos“ konkursą Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazistai laimėjo jau trečią kartą: 2008 m., 2011 m. ir 2014 m. rudenį. Laimėjusi mokykla dvejus metus negali dalyvauti konkurse. Gimnazistus kelionėje lydėjo mokytojos Loreta Mazėtytė, Aldona Butrimanskienė ir Ramutė Volkuvienė.

Pirmasis miestas, kurį aplankė „vanagai“ – Brandenburgo žemės sostinė Potsdamas. Tai Prūsijos karalių ir didikų numylėtasis miestas. Daugelis jį žino dėl jame 1945 m. vykusios konferencijos, kuri galutinai suskaldė Europą ir padėjo pamatus geležinės uždangos atsiradimui. Mes aplankėme Sanssouci rūmų kompleksą,  pastatytą Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo valdymo laikais. Šio komplekso parke yra palaidotas ir Prūsijos karalius Frydrichas Didysis, kurį istorikai vadina filosofu soste. Mokinius nustebino labai kuklus šio monarcho kapas, ant kurio žmonės neneša gėlių, o neša bulves, nes Frydrichas Didysis išmokė vokiečius jas sodinti. Pribloškė ir monarcho aistra šunims – jo noru jie buvo palaidoti visai šalia jo.

Gimnazistai aplankė ir kitą garsų miestą – Kelną. Šis miestas išsiskiria savo katedra, kurią aukščiu Europoje lenkia tik Ulmo katedra. Šis gotikos achitektūros paminklas, anot keliavusios Karolinos Stanionytės, žavi savo didybe ir net užvertus galvą sunku pamatyti katedros bokštus, o nufotografuoti ją visu dydžiu iš arti – neįmanoma. Čia saugomos Trijų karalių relikvijos. Katedroje yra galimybė pakilti į pietiniame bokšte esančią apžvalgos platformą. Norint ją pasiekti, reikia užlipti 509 laipteliais. Norinčių pakilti buvo nedaug.

Tądien buvo aplankytas ir Strasbūras – Elzaso regiono sostinė.Tai verslo ir kultūros centras visame pasaulyje garsus dėl jame esančio Europos Žmogaus Teisių Teismo, kuris dažnai yra vadinamas tiesiog Strasbūro teismu, bei Europos Parlamento. Viena gražiausių gotikinių katedrų visoje Europoje stovi Strasbūre. Tai garsioji Strasbūro katedra, kuri yra miesto simbolis. Miestas į pasaulio istoriją pateko kaip vieta, kurioje prasidėjo spausdinto žodžio sklaida. Būtent Strasbūre 1434-1444 m. gyvenęs Johanas Gutenbergas sukūrė pirmąją pasaulyje spausdinimo mašiną ir šis jo išradimas visiems laikams iš esmės pakeitė knygų spausdinimo istoriją.

Be abejonės, svarbiausioji kelionės diena buvo ketvirtoji – tądien „vanagai“ keliavo į Europos Parlamentą Strasbūre, kuriame turėjo galimybę pabūti svarbiausioje Europos Sąjungos institucijoje, kurioje priimami sprendimai daro įtaką daugumos europiečių gyvenimui. Parlamente kiekviena šalies mokiniai iškėlė savo šaliai aktualius klausimus: Italija domėjosi emigracija, Graikija – šaliai duotos paskolos grąžinimo sąlygomis.Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazistai taip pat aktyviai domėjosi: Karolina Stanionytė klausė, kuri Europos problema yra svarbiausia ir kaip reikia ją spręsti, Mantas Adomatis domėjosi Rusijos ir Ukrainos konfliktu, griežtesnių sankcijų Rusijai taikymo svarba. Po pietų visi mokiniai išsiskirstė į 6 darbo grupes, kuriose diskutavo Europos ateities, aplinkosaugos,  migracijos, jaunimo užimtumo ir kt. temomis. Paruošę rezoliucijas ir išsirinkę savo komitetų atstovus, jie pristatė jas didžioje posėdžių salėje. Komitetų pirmininkai turėjo atlaikyti kitų dalyvių spaudimą, atsakyti į suktus klausimus ir nepasimesti, o visi kartu – balsuoti už arba prieš rezoliucijos priėmimą.

M. Adomaitis buvo išrinktas savo komiteto („Ideali Europos ateitis“) pirmininku. Užėmęs vietą prezidiume, turėjo galimybę pasidalinti su Europos kūrimu susijusiomis idėjomis, atsakinėjo į kitų Europos šalių delegacijų klausimus. M. Adomaičio teigimu, „Euroscola“ konkursas skatina jaunimo komunikaciją, integraciją, skatina domėtis Europos ateitimi. Visgi, vienuoliktoko nuomone, jo komitetui pritrūko laiko aptarti visas kilusias idėjas, taip pat erzino tai, jog kai kurie europiečiai nėra linkę imtis iniciatyvos ir nenori patys stengtis dėl savo šalies gerovės, o tik laukia, kol kitos šalys-narės jiems padės.

Diena buvo intensyvi ir kupina nuovargio, lydimo pačių nuostabiausių įspūdžių, emocijų, jaudulį ir stresą nugalėjusių įdomių pažinčių.

Kitą dieną po varginančio ir įdomaus darbo Europos Parlamente pasukome Lietuvos link. Pakeliui aplankėme Nošvainštainą – miestą, garsų savo pilimi, kuri dar vadinama „Baltąja gulbe“ ir kurioje gyveno monarchas Liudvikas II. Šis XIX amžiaus monarchas garsėjo savo ekscentrišku būdu, mįslingu ir romantišku gyvenimu, kuriame didelę vietą užėmė  muzika ir knygos.

Tądien taip pat buvo aplankytas ir didžiausias pietų Vokietijos miestas ir Bavarijos sostinė  Miunchenas, kuriame įvyko taip vadinamas Miuncheno suokalbis, kai Anglijos ir Prancūzijos vadovai atidavė Adolfui Hitleriui Sudetų kraštą. Taip pat šis miestas yra garsus savo alaus festivaliu – „Octoberfest“, kuris kasmet sutraukia daugybę žmonių. Visgi labiausiai mokinius ir mokytojus sužavėjo Regensburgas, imperatorių ir karalių miestas. Anot Medos Mitkutės, šis miestas žavus savo skirtingais pastatais, kurie tarpusavyje puikiai dera ir kuria akiai mielą vaizdą. Šis miestas sužavi seniausia pasaulyje užkandine (nuo 12 amžiaus tebeveikianti Dešrelių virtuvė) bei, regis, iš išorės paprasta šv.Petro bažnyčia, kurios vidus stebina savo prabanga ir grožiu.

Pasibaigus kelionei „vanagai“ grįžo kitokie: susipažinę su kitų kultūrų žmonėmis, aplankę iškilius Europos miestus, geriau pažinę save ir kelionės draugus, supratę, jog keliavimas yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų, o sugrįžimas namo – irgi didelis džiaugsmas. Džiugu, jog gimnazistai deramai atstovavo Lietuvai Europos Parlamente ir bent dalele prisidėjo prie vieningos Europos kūrimo.

Ačiū tariame kelionės gidei Aušrai Vareikytei už profesionalumą, erudiciją ir rūpestingumą. Ačiū tariame Stanislovo Petrukaičio įmonės vadovui Stanislovui bei vairuotojui Kostui, lydėjusius mus kelionėje, už kantrybę, tolerantiškumą, puikią nuotaiką.

Kornelija Mykolaitytė, abiturientė

Gimnazistai Europos Parlamente