Gyva istorijos pamoka
Šių metų balandžio 5 dieną vyko 1949 m. kovo 25–28 dienos tremties akcijos „Priboj“ (rus. „Bangų mūša“) paminėjimas. Renginyje mūsų mokyklos dramos būrelio narės vaidino spektaklį „Trupiniai“, kuris sujaudino ne vieną, kadangi eilėraščiai yra Agotos Daugnoraitės–Vičiulienės, kuri būdama dar kūdikis neteko mamos, o baigusi mokyklą buvo ištremta. Spektakliui akomponavo mokytojos Juretos Šametienės mokinių kolektyvas, kuris atliko dainą „Vaikai“. Buvo rodomas vaizdo įrašas apie tai, kaip mergaitės aplankė tremtinę Rimą Cinaitienę, gimusią Sibire, moteris papasakojo savo išgyvenimus tremtyje. Renginyje dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių organizacijos nariai, tremtiniai Gediminas Marčiulionis bei Romualdas Požėra. Abiems garbingo amžiaus vyrams gilų įspūdį paliko spektaklis „Trupiniai“, kurį režisavo Svetlana Žadeikienė. Renginio metu vyrai prisiminė ir pasidalijo savo išgyvenimais tremtyje. Romualdas Požėra buvo penkerių, kai jį ir jo tėvus ištrėmė 1948 m. gegužės 22 d. Per didžiausią trėmimą Lietuvoje į Sibirą buvo išsiųsta apie 40 tūkstančių žmonių. Pono Romualdo mamytė buvo mokytoja, o tėvelis karininkas, tremties metu jis ir jo mama buvo atskirti nuo tėčio ir ištremti atskirai, bet pačiame Sibire Romualdas nebuvo su savo motina, nes ji dirbo darbo stovykloje, o jis leido dienas vaikų darželyje. Baigdamas įdomų pasakojimą buvęs tremtinys pasakė: „Po Dievo ir Tėvo mylėkite tik tėvynę – ji viena tokia.“ Kitas tremtinys Gediminas Marčiulaitis buvo ištremtas vyresnis negu Romualdas. Poną Gediminą ištrėmė, kai jis buvo trečioje klasėje, 1947 m. gruodžio 19 dieną. Jo tėtis buvo partizanų vadas. NKVD pareigūnas su automatu atėjo į klasę ir liepė jam apsirengti. Kai berniukas apsirengė, pareigūnas jį nuvedė į lauką, ten jau laukė vežimas, kuriame sėdėjo mamytė ir senelis. Gediminas Marčiulionis kalbėjo neilgai, papasakojo, kokia griežta buvo tvarka jo mokykloje, ir pasidžiaugė, jog čia prieš renginį jaunimas šurmuliavo, jautėsi laisvi. O tremties mokyklose tuomet viešpatavo mirtina tyla, galima buvo girdėti net musę.
Kol buvę tremtiniai pasakojo savo išgyvenimus, patirtus Sibire, visi labai susikaupę klausėsi ir džiaugėsi, kad gali išgirsti prisiminimus iš visa tai išgyvenusio žmogaus lūpų. Dėkojame renginio organizatoriams: TUC koordinatorei Meilei Platūkienei, Juretai Šametienei, Svetlanai Žadeikienei ir istorijos mokytojoms Giedrei Škarnulienei, Astai Truncienei bei Ramutei Volkuvienei. Be jų nebūtume galėję išklausyti šios gyvos istorijos pamokos.
Kubričenkaitė Agnė, II g
