Senosiose Lietuvos sostinėse apsilankius…

Gegužės 12-oji kiekvienam mūsų gimnazijos pirmūnui ar tam, kuris garsino gimnazijos vardą šiais mokslo metais, prasidėjo kiek neįprastai – kone sausakimšame autobuse. Kelionės tikslas – aplankyti buvusias senąsias Lietuvos sostines – Trakus ir Kernavę – bei dabartinę – Vilnių. Šie miestai tam tikru istoriniu laikotarpiu turėjo be galo didelę reikšmę visai Lietuvai, todėl sužinoti, o kai kuriems tik prisiminti jų istoriją buvo ne tik naudinga, bet ir labai įdomu.

Kelionę pradėjome apsilankydami Trakuose, kuriuose nemaloniai šaltas vėjas ir tylus gidės balsas nepagelbėjo, bet ir nesutrukdė išgirsti pilies sienų saugomų praeities valdovų paslapčių, istorijų apie karaimų atvežtus agurkus ir kibinus. Tos  3 valandos, praleistos bevaikščiojant po visą Trakų miestelį bei pilį, buvo tik pirmasis, gal ir nelabai mums patikęs išbandymas.

Kita stotelė, kurios, ne paslaptis, visi laukėme labiausiai – Lietuvos kultūros širdis bei daugumos mokinių svajonių miestas – Vilnius. Ekskursijoje po didinguosius valdovų rūmus išgirdome legendų apie Gedimino pilies atsiradimą, Vytautą Didįjį, teko pastovėti prie sienos to kambario, į kurį ir „karaliai pėsti vaikšto“.  Šioje vietoje  atkasti radiniai archeologams leido sužinoti, kas senovėje buvo ant dvariškių valgio stalo. Paskui užlipome į kone tūkstančio laiptelių aukščio apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiverianti Vilniaus senamiesčio panorama atėmė žadą ir atpirko visus kopimo metu išsprūdusius padejavimus.

Paskutinė vietovė, kurią tądien ketinom aplankyti, buvo Kernavė ir jos nuostabieji piliakalniai. Dabar vos kelis šimtus gyventojų turinti Kernavė gali didžiuotis penkiomis kalvomis, nuo kurių atsiveriantys kvapą  gniaužiantis miškų, laukų ir pievų paklotės vaizdai gali prilygti dar visai neseniai matytai Vilniaus senamiesčio panoramai. Taip pat buvome ir neseniai renovuotame muziejuje, kurio ekspozicija atskleidžia Kernavės miesto istoriją nuo pat akmens amžiaus. Būtent dėl šių dviejų objektų Kernavės archeologinė vietovė ir yra įtraukta į pasaulinį UNESCO sąrašą.

Kelionės tikslas buvo išpildytas daugiau nei 100% – šią nuostabiai saulėtą dieną mes sugebėjome nesusipykti vieni su kitais ir sveiki gyvi grįžti namo, prisiklausę aibę įdomių ir dar niekur negirdėtų pasakojimų apie senąsias Lietuvos sostines. Pasijautėme įvertinti už savo pastangas mokslo bei kitose srityse bei įkvėpti ir toliau garsinti mūsų gimnaziją!

Indrė Surdokaitė ir Silvija Žukaitytė,  III a klasė