Mokytojų metodinė konferencija Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje

2017 m. birželio 8 d. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje vyko šios gimnazijos bendruomenės organizuojama Alytaus regiono mokytojų konferencija „Tiriamieji, kūrybiniai darbai – kūrybiškumo ir akademiškumo pradžia“, kurios tikslas buvo patobulinti mokytojų vadovavimo mokinių tiriamajai, projektinei, kūrybinei veiklai gebėjimus bei skatinti regiono mokyklų bendradarbiavimą dalijantis gerąja patirtimi.

Konferenciją pradėjo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanas doc. dr. Ramūnas Skaudžius. Gausiam susirinkusiųjų mokytojų būriui lektorius pristatė mokslinio tyrimo proceso etapus, aptarė tikslų, uždavinių, darbo struktūros reikalavimus, mokinių tiriamųjų darbų vertinimo kriterijus, pateikė keletą metodų, kaip galima būtų kartu su mokiniais generuoti idėjas, formuluoti probleminius klausimus ir hipotezes. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Laimutė Gečaitė apibendrino 2013–2017 metų mokinių tiriamuosius, kūrybinius darbus: per ketverius metus I klasių gimnazistai parengė ir apsigynė 96 mokslinius darbus iš gamtos, socialinių, humanitarinių, tiksliųjų mokslų, menų ir technologijų srities. Tuo tarpu chemijos mokytoja ekspertė Janė Liutkienė analizavo, kokią įtaką šių darbų rengimas padarė gimnazistų bendrųjų kompetencijų ugdymui, dalykinės kompetencijos formavimuisi. Atliktu kokybiniu tyrimu mokytoja pagrindė, kad tiriamasis darbas mokykloje ugdo mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą, moko pasirinkti problemų sprendimų strategijas ir jas taikyti, skatina efektyviai naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, moko apdoroti, analizuoti, sintetinti, interpretuoti informaciją bei skatina produktyvią saviraišką.

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai metodininkai Eglė Barysienė bei Antanas Jurčys kalbėjo apie lietuvių kalbos ir literatūros tiriamojo darbo metodikos principus, Alytaus Putinų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rima Bartkienė aptarė kalbos tiriamųjų darbų praktiką. Mokytoja teigė, kad esminis mokinių tiriamosios veiklos organizavimo tikslas – suteikti galimybę mokiniui pačiam išbandyti mokslinio metodo taikymą ir praplėsti žinias. Tokia veikla yra praktinio pobūdžio ir reikalauja mokinio kūrybiškumo bei motyvacijos.

Druskininkų „Ryto“ gimnazijos biologijos vyresnioji mokytoja Daiva Vasiljevienė pristatė gimnazijoje nuo 2011 metų vykdomą projektą „Mokslas aplink mus“, kurio tikslas – ugdyti vaikų gamtamokslinę kompetenciją, padedančią jiems suvokti aplinkos visuotinumą, mokslo įtaką aplinkai ir galimybes mokslo priemonėmis ją gerinti. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Jolanta Žilionienė, kalbėdama apie mokslinius gimnazistų darbus, teigė, kad mokslinis metodo taikymas padeda paklausti ir patikimai atsakyti į gamtos užduodamus klausimus, tačiau pridūrė, kad atliekant mokslinį tyrimą atsiranda nenumatytų veiksnių, lemiančių visą tyrimo eigą, todėl mokytojui „reikia laikyti labai tvirtai vairą“. O tas  mokslinis tyrimo vairas – tai mokinio gebėjimas tiksliai atsakyti į klausimus: ar darbo tema įdomi ir nauja, ar viską, kas svarbu, žinau apie tyrimo objektą, kiek ir kokių medžiagų reikės tyrimams atlikti, ką ir kaip matuosiu, kaip analizuosiu eksperimento duomenis, kokių tikiuosi rezultatų.

Apie 5–8 klasių mokinių patirtį rengiant tiriamuosius, kūrybinius darbus konferencijoje kalbėjo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė Vilija Špokienė bei Šaltinių pagrindinės mokyklos fizikos mokytoja metodininkė Rasa Kižienė. Mokytoja Vilija Špokienė apibendrindama patirtį teigė, kad tiriamieji-kūrybiniai darbai mokykloje yra tinkami aktyviems, kūrybiškiems ir pareigingiems mokytojams, kurie domisi ugdymo naujovėmis, ieško ir taiko įvairius naujausius ugdymo  metodus, stengiasi sudominti ir motyvuoti vaikus netradiciniais būdais ir priemonėmis. Tą patvirtino ir Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos ir anglų kalbos vyresnioji mokytoja Lina Rutkauskaitė, kuri kalbėjo apie gamtamokslinės kompetencijos ugdymą šiuolaikinėje mokykloje, plačiau papasakojo apie gimnazijoje organizuojamas gamtos mokslų dienas, vykdomas integruotų modulių, neformalaus ugdymo programas. Mokytoja akcentavo, kad mokantis biologijos tarpdalykinė integracija neišvengiama: tiriamus gyvus organizmus reikia fiksuoti, įvertinti kiekybiškai ir kokybiškai, apdoroti surinktus duomenis, gautus rezultatus pristatyti bei vizualizuoti mokymosi procesą.

Konferencijoje teorinės dalies metu susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti ir gimnazisto parengtą tiriamąjį darbą – savo mokslinį tyrimą „Korozijos proceso naudojimas aplinkos užterštumo tyrimui“ pristatė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos III a klasės mokinys Gustas Mensevičius. Rengdamas darbą gimnazistas ištyrė įvairių terpių įtaką geležies korozijai ir, atlikęs  geležies rūdijimo intensyvumo ore skirtingose Alytaus vietose matavimus, įvertino oro užterštumą tyrimą vykdytose vietose.

Teorinė konferencijos medžiaga buvo apibendrinta praktinės dalies metu. Mokytojai, susiskirstę į keturias sekcijas pagal mokomąsias sritis (gamtos, humanitariniai ir socialiniai, tikslieji mokslai, menai ir technologijos), analizavo mokinių darbus, formulavo galimus mokslinio tyrimo tikslus, uždavinius, problemas ir hipotezes. Manome, kad konferencijos dalyviai klausydami pranešimų ir dalindamiesi patirtimi įgijo tiriamosios veiklos bei vadovavimo mokinių tiriamajai veiklai gebėjimų.

 

Jolita Petkevičienė,
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui