Akistata su praeitimi
Vasario 21 dieną mūsų gimnazijoje atidaryta dailininko Donato Vasiliausko tapybos paroda „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“), skirta atminti kraupiausią Lietuvos istorijos laikotarpį – partizaninę rezistencinę kovą.
Vinco Mykolaičio-Putino „Vivos plango, mortuos voco“ yra vienas svarbiausių rezistencinių eilėraščių. Tapytojas randa daug panašumų tarp poeto išgyvenimų ir savo pasaulėjautos, požiūrio, idėjų: „Kartas nuo karto apčiuopdavau panašų nusivylimą laikotarpiu, nejautriu žmogumi, empatijos nykimu. Poetas panašia kalba, apokaliptiniais regėjimais išreiškė kaltinimus totalitarinei prievartos sistemai, pasmerkė moralinį išsigimimą, bailius ir pataikūnus, šaukėsi Dievo pagalbos, mirusiųjų keršto, išsakė savo pasipiktinimą ir nusivylimą. O aš, klasikinio realizmo stiliumi tapydamas šį šiurpų istorijos momentą, bandau suprasti istoriją, istorinę savo ir mūsų sąmonę, atminties kultūrą ir neretai bendražmogiškuosius klausimus.“
Menininko drobėse, nutapytose senųjų meistrų maniera, subtiliais potėpiais, žemiškų spalvų tonacija, skleidžiasi partizaninio karo vaizdai: „Laiškas po žeme rašytas“, „Tarp dviejų pasaulių“, „Vartai į amžinybę“, „Žiema“, „Mirtis“.
Paveikslas „Mirtis“ skirtas Pietų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui, kuris žiauriai kankintas Vilniaus KGB kalėjime, 1957 metų lapkričio 29 dieną buvo sušaudytas.
Su mokiniais aplankėme šią parodą ir jie išsakė savo įspūdžius, įvertindami tapytojo meistriškumą, temų prasmingumą.
„Mane labiausiai šokiravo paveikslas „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“), nes jame vaizduojami trys sumaitoti partizanų kūnai… Odą pašiurpti priverčia mirties agonija iškankintuose veiduose, spygliuotos vielos vainikas ant kankinio galvos, nykus žiemos peizažas su juodo varno siluetu… Tai verčia pajusti karo žiaurumą, kurio nepatyrėme… Žmonės, paaukoję savo gyvybę vardan mūsų laisvės“ (Viktorija Nacytė, II a klasės mokinė).
,,Kiekvieną kartą būdamas Lietuvos giriose, pilnose kryžių ten žuvusiems, įsivaizduoju tas istorijas, svarstau, kaip galėjo viskas vykti, fantazuoju. Visa tai – tam tikra atminties forma, neleidžianti istorijai išnykti“, – sako tapytojas Donatas Vasiliauskas.
Parodą galite aplankyti iki kovo 3 dienos.
Dalia Adukevičienė, dailės mokytoja metodininkė
