Edukacinė ekskursija į Salomėjos Nėries memorialinį muziejų
„Be ašarų, vargo, kančios, / Laimužės nerasi saldžios. / Be skausmo širdužės jaunos, / Tu meilės nejausi tikros…“
Šiuos iki skausmo jaunam žmogui suprantamus jausmus viename iš pirmųjų savo eilėraščių išliejo poetė Salomėja Nėris. Vienų aukštinama už drąsią, lakią, muzikalią ir tapybišką kūrybą, kitų smerkiama už „atvežtą Stalino saulę“, ji į mūsų tautos istoriją įrašyta kaip unikalios lyrikos kūrėja ir dramatiško likimo moteris. Norėdami plačiau sužinoti apie Salomėjos Nėries gyvenimą ir kūrybą, pajausti namų, kuriuose ji gyveno ir kūrė, dvasią, saulėtą rugsėjo 18 dienos popietę nuvykome į ant Kauno marių kranto įsikūrusį Salomėjos Nėries memorialinį muziejų. Šią ekskursiją Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazijos mokiniams – jauniesiems gidams, memuaristams, maironiečiams, suorganizavo gimnazijos muziejaus vadovas ir lietuvių kalbos mokytojas Vytautas Bigaila.
Nedidelėje muziejaus salėje įrengtoje ekspozicijoje šio muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialo vedėja Ina Aleksaitienė glaustai, bet išryškindama gražiausius ir dramatiškiausius gyvenimo momentus, papasakojo apie poetės kūrybinį kelią. Išklausę pasakojimo muziejaus gidės Astos Zenkevičienės vedami apžiūrėjome kambarius, kuriuose Salomėja Nėris su savo šeima gyveno. Palypėję siaurais ir labai stačiais laiptais atsidūrėme erdvioje terasoje, iš kurios atsiveria vaizdas į gražiai tvarkomą gėlyną ir takelį, vedantį Kauno marių link. Saulėta diena ne vienai merginai piršo mintį, kaip smagu būtų odą parusvinti saulės voniose… O Salomėja Nėris, ko gero, šią užgaidą suprastų, juk ji buvo graži ir mėgstanti puoštis moteris: muziejuje šalia miegamojo lovos matėme autentišką poetės pudros dėžutę ir tokius, kokiais ji mėgo dabintis, perlų karolius.
Apžiūrėjus poetės gyvenamuosius kambarius buvo suorganizuota viktorina: mokiniai susiskirstė į dvi komandas ir varžėsi atsakinėdami į klausimus iš poetės gyvenimo. Buvo įdomu pasitikrinti aktyvaus klausymosi įgūdžius, nes dauguma atsakymų buvo nuskambėję muziejaus vedėjos surengtoje paskaitoje. Kai kuriems mokiniams paklausus, kokie prizai laukia laimėtojų, muziejaus vedėja šmaikštaudama pasiūlė sode pasirinkti obuolių.
Taigi beobuoliaudami medžių lapija dengtu takeliu priėjome proskyną su pakrantę skalaujančiu Kauno marių vandeniu. Mokytojas Vytautas Bigaila pasvarstė, kad šis gamtos kampelis taip pat galėjo įkvėpti poetę kurti tokius jausmingus eilėraščius. Mokytojas pasakojo, kad kadaise šioje erdvėje vykdavo „Poezijos pavasariai“. O štai mokiniai, pagauti poezijos dvasios, surengė „Poezijos rudenėlį“. Jie skaitė įvairiais gyvenimo laikotarpiais kurtus Salomėjos Nėries eilėraščius. Prie skaitovų eilėraščio „Rudenio arimuos“ prisijungė ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Dragūnienė, ne vieną eilėraštį sakydama išraiškingo deklamavimo įgūdžius atskleidė lietuvių kalbos mokytoja Janina Zelenienė.
Prasmingų eilių ir ore tvyrančios ramybės praturtinti išvykome namo. Gera suvokti, kad pažindami poetės Salomėjos Nėries kūrybą, dar giliau pažįstame save, nes mes esame tos pačios tautos, jos istorijos dalis.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja
