Spalio 5 diena – Mokytojai, Jūs mums reikalingi
„Būt ar nebūt – štai klausimas.“, – visokias pasirinkimo galimybes svarsto šiuolaikiniai Hamletai – Lietuvos mokytojai. Intelektualūs, norintys įgyvendinti savo pašaukimą, tačiau kupini dvejonių, kas yra tikra, kas yra kilnu, kiek reikalinga tai, ką jie teigia? Sunku laukti savo šventės – Mokytojo dienos, įsisukus į dvejonių, netikros ateities ir miglotų pastebėjimų dėl šviesios švietimo sistemos ateities verpetą…
Ir štai spalio 5 dienos rytas. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje plevena jaunatviška nuotaika: Jūs mums rūpite… Jūs mums reikalingi…
Ryte atvykusius į pamokas pasitinka Mokinių tarybos atstovai su arbatos puodeliais, tikėdami šildančia arbatos galia – kaip mokytojai dalina savo šilumą diegdami žinias, taip šiandien šildysis patirdami savo mokinių dėkingumą.
Po pamokų gimnazijos ketvirtokai esamus ir buvusius gimnazijos mokytojus pakviečia į šventę, kurioje išdyla nuoskaudos, blogos nuojautos, nes ši diena yra Mokytojų pagerbimo diena.
Gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas šiltai priima atvykusius buvusius mokytojus, pasidžiaugia jų neblėstančia energija, pasveikina visus mokytojus su Tarptautine mokytojo diena, primena apdovanotuosius – premiją už puikų darbą gavusią chemijos mokytoją ekspertę Janę Liutkienę, Alytaus mero padėkas gavusius mokytojus metodininkus Antaną Jurčį, Svetlaną Žadeikienę, Loretą Kašėtienę, įteikia Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos padėkas mokytojams metodininkams Erikai Balynienei, Tomui Balynui, Astai Grimalauskienei, Vidmantui Jankauskui, Meilei Platūkienei, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus padėką ekonomikos mokytojai metodininkei Rūtai Mockevičienei.
Tęsdama rytinės arbatos simboliką mokytojams kantrybės, stiprybės ir šilto abipusio ryšio palinki Mokinių tarybos pirmininkė Jorė Bendinskatė.
Savo įspūdžiais, kaip sekėsi „mokytojauti“ pradinio ugdymo klasėse, pasidalina būrelis ketvirtokų. Domas Sakavičius pastebėjo, kad yra sunku „aplakstyti“ bent dvidešimt mokinių, esančių klasėje, ir kiekvienam paaiškinti dėstomą medžiagą. Jis teigė pavargęs jau po trijų pamokų ir pašmaikštavo atsiprašydamas už savo esamą ir būsimą nesusikaupimą pamokų metu.
O tada mes sulaukėme sensacijos – renginio vedėja pranešė, kad mokytojų pasveikinti atvyko Švietimo ir mokslo ministrė. O pasirodo, į ją įsikūnijo IV b klasės mokinė Roberta Vereniūtė. Mokytojus pralinksmino ironiškai pateiktos naivios ir trumpalaikės „Švietimo ministrės“ įžvalgos apie mokytojo profesijos prasmingumą.
Gardžiai pasijuokusių mūsų nebeglumino nežinia iš kur tokiomis progomis išdygstančių „sveikintojų“ gausa. Vietoj to, lydint muzikos ritmams, buvome pakviesti į kelionę per dešimtmečius. Siautulingas 6 – ojo dešimtmečio rokenrolas įtraukė pašokti ir mokinius, ir mokytojus. 7–ąjį dešimtmetį nostalgiškai atspindėjo vaikinų, pasipuošusių „bitlovkėmis“, atliekama legendinės muzikos grupės „The Beatles“ daina. Labai smagu buvo stebėti spindinčiomis akimis šokančius mokinius, kurie energingais šokio judesiais pristatė 8–ojo dešimtmečio pažibą – muzikos grupę „Boney M“. XX amžiaus pabaigos Atgimimo vėjais padvelkė jautriai atliekama Andriaus Mamontovo daina „Laužo šviesa“. Salėje susivienijo visi – susikibo rankomis ir menantys tų laikų dvasią, ir ją tik dabar pajutę. Ir galiausiai su rožių žiedais rankose mokiniai mus grąžino į šiandieną, skambant „Bavarijos“ dainai „Angelai“ padėkoję už buvimą kartu, pakvietė pasivaišinti arbata ir puošniais keksiukais.
Iš atminties iškyla dar vienos praėjusiame šimtmetyje populiarios dainos žodžiai: „Kodėl taip būna šiame pasauly, /Kad į paveikslus kartais žiūrim iš toli?/ Kodėl nematom spalvų gražiausių,/ Kurios kas dieną šviečia šalia…“ Šios spalvingos popietės sušildyti dėkojame mokiniams už smagiai praleistą laiką. Ačiū ir ketvirtokų auklėtojams, subūrusiems talentingas, aktyvias, bet vis dar vėjavaikes sielas tam, kad mūsų visų šventė taptų šviesesnė.
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja
