Kelionė į Juozo Tumo-Vaižganto memorialinį muziejų

Šių metų lapkričio 13 dieną Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos I–III klasių mokinių būrelis lankėsi Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje, Kaune. Šį butą J. Tumas nuomojo iš gydytojo Petro Musteikio. Patalpos atrodo beveik taip pat, kaip ir tarpukario metu, kada pats rašytojas čia gyveno nuo 1920 metų iki 1933 metų. Gidas papasakojo apie tai, koks gyvenimas čia virė ir koks išmintingas buvo rašytojas J. Tumas – tikras tautos deimančiukų ieškotojas – ir kaip jis praleido savo paskutiniąsias dienas.

Aplankėme šalia esančią Vytauto Didžiojo bažnyčią, kur buvo palaidotas buvęs klebonas ir rašytojas Vaižgantas. Pasak muziejaus vedėjo Alfo Pakėno, pokariniai Nemuno potvynių vandenys padarė nepataisomą juodą „darbą“ – neliko kriptoje buvusių palaidotų dvasininkų palaikų. Tad prie simbolinio rašytojo Vaižganto antkapio uždegėme žvakių, kurių liepsnelės saugos rašytojo ir visuomenininko, kunigo Vaižganto atmintį. Jo jubiliejines 150-ąsias gimimo metines švęsime kitą rudenį.

Po apsilankymo kelių mokinių paklausiau, ar jiems buvo naudinga ši edukacinė ekskursija. Kotryna ir Milda iš II a klasės teigia, jog buvo labai smagu sužinoti apie tokį garsų rašytoją daugiau įdomios informacijos ir džiaugiasi, kad įgytomis žiniomis galės pasidalinti pamokų metu (jos, beje, jaukioje svetainėje – viename iš buto kambarių – padeklamavo poeto Antano Miškinio eilėraštį „Tumas ir kanarėlės“). Arnas iš II a kl. buvo pasirengęs dar labiau gilintis į Vaižganto kūrybą, kadangi, kaip jis pats teigia, „šis rašytojas yra XX a. Lietuvos turtas“. Galima teigti, jog ši ekskursija, vadovaujama lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo, jaunųjų gidų būrelio vadovo Vytauto Bigailos, praplėtė mokinių akiratį ir paskatino mokinius domėtis  XX a. pradžios lietuvių literatūra.

Benas Skripkiūnas, II a klasė

Vaižganto jauki namų šviesa sklinda pro jo memorialinio buto-muziejaus langus