Adolfo Ramanausko-Vanago metų pabaigai – respublikinė mokinių ir mokytojų konferencija „Laisvė nėra duotybė, ją reikia iškovoti ir apginti“
Lapkričio 29 dieną Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje įvyko respublikinė mokinių ir mokytojų konferencija „Laisvė nėra duotybė, ją reikia iškovoti ir apginti“, skirta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos signataro, gynybos pajėgų vado, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, žurnalisto ir mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago metams. Konferencija yra projekto „Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu“ baigiamasis renginys.
Konferencijos tikslas – suteikti mokytojams ir mokiniams galimybę dalintis patirtimi formuojant pilietiškai aktyvią asmenybę, patriotą. Konferencijos dalyviai, mokytojai ir mokiniai, pagerbė Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo bendražygių atminimą, dalijosi asmeninės patirties pavyzdžiais, kaip formuoja pilietiškai aktyvią asmenybę, ugdo jaunosios kartos tautinę savimonę ir istorinę atmintį, formuoja bendraamžių pilietinę poziciją gimtojo krašto ir Tėvynės atžvilgiu.
Renginys prasidėjo gimnazistų ansamblio atliekama partizanine daina, Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas pagerbtas tylos minute. Konferencijos dalyvius pasveikino Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas. Jis kalbėjo apie patriotinių renginių reikšmę ir svarbą gimnazijos bendruomenei, ypač nuo 1994 m. gruodžio 1 d., kai mokyklai buvo suteiktas Adolfo Ramanausko-Vanago, vieno reikšmingiausių Lietuvos rezistencinės kovos vadų, vardas, priminė ryškiausius mūsų gimnazijos bendruomenės vykdytus Adolfo Ramanausko-Vanago metams skirtus projektus ir renginius.
Konferenciją vedė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Eglė Barysienė. Būdama įvairių gimnazijoje vykdomų renginių ir projektų organizatorė ir dalyvė, veiklą apibendrino pranešime „Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo įprasminimas“. Ji teigė, kad nuo Adolfo Ramanausko-Vanago vardo mokyklai suteikimo, kovo 6-ąją, partizanų vado gimimo dieną, gimnazijoje švenčiama Mokyklos diena. 1996–2000 mokyklai vadovavo Algimantas Alytis Čeplinskas, tuo metu ir pradėtos kurti Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybės pagerbimo tradicijos mūsų mokykloje. Demonstruodama nuotraukas bei garso įrašus mokytoja papasakojo, kokia gausa patriotinių, meninių renginių vyko mūsų gimnazijoje: „Laiškai tie lyg paukščiai“, „Diena, kai neskamba skambutis“ , „Neieškok mano kapo, dukrele…“, Adolfo Ramanausko-Vanago šimtmečiui skirtas mokinių spektaklis „Ateinu iš kančios ir skausmo pakilęs“, kad mūsų gimnazistai garbingai atstovauja gimnazijai dalyvaudami patriotiniuose renginiuose ir kitur: partizaninių dainų festivalyje Druskininkuose, pėsčiųjų žygyje „Lietuvos partizanų keliais“ Punios šile, pėsčiųjų žygyje, skirtame Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms metinėms, reikšmingoje visai Lietuvai partizanų vado palaikų laidojimo ceremonijoje. Mokytojos pranešimo pagrindinė mintis – Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra ne tik Lietuvai nusipelniusi ir svarbi, bet ir mūsų gimnazijos bendruomenę vienijanti asmenybė.
Savo patirtimi ir žiniomis apie Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų partizanų gyvenimą, veiklą, likimus dalijosi ir mokiniai. Jonavos Justino Vareikio progimnazijos aštuntos klasės mokiniai Ernestas Ruckis ir Martynas Greičis skaitė pranešimą „Kaip aš atradau Adolfą Ramanauską-Vanagą?“. Jie pasakojo, kad užmezgė draugystę su Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos aštuntokais ir vykdė projektą „A. Ramanausko-Vanago keliais“: dalyvavo pilietinėje diskusijoje „Ar partizaninė kova prasminga?“, šia tema diskutavo Jonavos rajono savivaldybėje, vykdė patriotinę veiklą Ruklos kariniame dalinyje, dalyvavo istorijos pamokoje apie partizaninį karą, aplankė partizanų vado tėviškę. Jie tvirtino, kad šia veikla įprasmino Adolfo Ramanausko- Vanago atminimą.
Gausiomis iliustracijomis papildydamos, Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos mokinės Ūla Bakanovaitė ir Urtė Valentaitė skaitė pranešimą „Partizanų mirties ir palaidojimo vietos Veisiejų apylinkėse“. Jos teigė, kad šis projektas gilino patriotiškumo jausmą ir papildė žinias, gautas per istorijos pamokas.
Tokią pat idėją išreiškė ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai Ugnė Dulskaitė, Patricija Laurišonytė ir Arnas Jančiukas savo pranešime „Pilietiškumą ugdomės ne iš vadovėlio“. Pilietiškumo svarbą mokiniai akcentavo pasakodami apie savo dalyvavimą įvairiuose projektuose, netradicines pamokas šalies kraštotyros muziejuose. Sujaudino mokinių atliktas projektas – interviu su Alytaus miesto gyventojais. Jaunajai kartai įdomu, ką pariotiškumas reiškia ne tik jų bendraamžiams, bet ir vyresniems žmonėms.
Apie kitokias formas, skatinančias pilietiškumą, kalbėjo Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokiniai Gabrielė Zabolevičiūtė ir Artūras Rasinskis. Jie pristatė savo kurtą smagų filmuką apie Vasario 16-osios akto signatarus ir komentavo, kad kino kūrimas skatina mokinius netradiciškai, „kitu kampu“ pažvelgti į istorijos įvykius ir juos interpretuoti. Vaidindami istorinius personažus, mokiniai turi su jais tapatintis, todėl siekia geriau juos pažinti. Kino kūrimas yra patyriminis ugdymas, kurio metu sužinoti dalykai išlieka ilgam, skirtingai nuo tradicinių pamokų, kuriose išgirsta informacija paprastai greit užmirštama. Taigi kurdami kiną mokiniai tampa pilietiški.
Patriotines nuostatas taip pat išreiškė Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinė Ieva Vėbraitė, skaitydama pranešimą „Ką man reiškia būti lietuve?“. Ji teigė jaučianti pareigą taisyklingai vartoti bei ginti gimtąją kalbą, kuri žmogui yra duotybė. Be to, būti lietuve jai – tai jausti begalinę pagarbą mūsų protėviams, kurie rizikuodami savo gyvybe kovojo dėl mūsų šalies išlikimo.
Apie bendras veiklas, įprasminančias mokinių ir mokytojų ryšį ir tarpusavio supratimą, savo pranešime „Mokinių ir mokytojų bendradarbiavimas ugdant sąmoningą Lietuvos pilietį“ kalbėjo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Eugenijus Guntulionis. Mokytojas teigė, kad neformalios veiklos: sporto renginiai, šokių varžybos, pokalbiai, interviu su žinomais žmonėmis, reklamų kūrimas, dainų konkursai, spektaklių kūrimas leidžia mokiniams ir mokytojams pažinti vieni kitus visai kitokius, o tai padeda išgirsti, įsiklausyti, skatina sekti gerais pavyzdžiais.
Neformalaus ugdymo svarbą pabrėžė ilgametė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos Maironiečių organizacijos vadovė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Janė Zelenienė. Skaitydama pranešimą „Maironiečiai siekia pažinti tautos istoriją“ mokytoja pabrėžė, kad maironiečiai siekia pažinti tautos istoriją, semiasi meilės bei pagarbos gimtajam kraštui, jo kalbai ir gamtai. Pilietiškumas bei patriotizmas ugdomas dalyvaujant Lietuvos maironiečių sambūriuose, etnokultūriniuose konkursuose, varžytuvėse. Maironiečiai domisi Lietuvos kultūra ir literatūra: lanko rašytojų gimtąsias vietas, literatūrinius muziejus. Ši organizacija neapsiriboja vien etnokultūrine veikla, bet dalyvauja ir socialinėje veikloje: lanko senelių ir vaikų globos namų gyventojus, bendrauja, rūpinasi jais.
Visgi pagrindinis mokinių ugdymo įrankis išlieka pamoka. Tačiau šiuolaikinė pamoka gera yra tada, kai ne tik formaliai diegiamos dalyko žinios, bet kūrybiškai plečiamas mokinių akiratis, formuojamos sąmoningo piliečio gyvenimiškos nuostatos. Apie tai kalbėjo Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jūratė Zautraitė savo pranešime „Kūrybiniai pilietiškumo ugdymo metodai lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“. Ji pristatė mokinių poezijos knygelę „Šimtas ketureilių Lietuvai“, per pamokas mokinių kurtus reportažus teigdama, kad aktyviai įsitraukdami į veiklą mokiniai stiprina ir įtvirtina nacionalinį tapatumo jausmą, ugdosi pasididžiavimą savo šalies kultūra, patys tampa kultūros kūrėjais. Aktyvi ir kūrybiška veikla skatina kritinį mąstymą, būtiną pilietiškam žmogui.
Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Černiauskienė skaitė pranešimą „Patyriminis mokymas, kaip metodas, padedantis stiprinti lietuviškosios tapatybės jausmą“. Ji teigė, kad labai svarbu pačiam mokytojui, kaip asmenybei, liudyti atminties susigrąžintą istorinę patirtį. Todėl dėstydama literatūros kursą 11–12 klasėje ir nagrinėdama rezistencijos istorinį kontekstą, būtinai pradeda pamoką nuo asmeninio pasakojimo apie senelį partizaną ir savo močiutę – partizanų ryšininkę. Įprasmindama Vinco Krėvės vardą gimnazijos bendruomenė švenčia rašytojo gimtadienį, kuria spektaklius pagal jo kūrinius, renka tautosaką ir pan. Patyriminiu būdu prisiliesdami prie rašytojo kūrybos mokytojai padeda suprasti Merkinės mokiniui, kad atsiremdamas į istorijos verpetuose besiblaškančio talentingo rašytojo asmenybę, Krėvės vardo gimnazijos auklėtinis turėtų susiformuoti nuostatą, kad žmogui ypač būtų svarbu pamatinė vertybė – laisvė ir galėjimas elgtis pagal įsitikinimus ir savo valios norą.
Apie tai, kad istorinės asmenybės gyvenimo istorija pirmiausia yra vertybių – vertybinių pasirinkimų istorija, kalbėjo Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Virginija Svinkūnienė. Skaitydama pranešimą „Vlado Mirono atminimo įprasminimas“ ji papasakojo, kad gimnazijoje kasmet vyksta tradiciniai renginiai, kuriuose dalyvauja visa gimnazijos bendruomenė: Vasario 16-os minėjimai, žygis dviračiais, Mirono kelias. Gimnazijoje Dzūkijos TV filmavo dokumentinę apybraižą apie Vladą Mironą, Turizmo departamento komanda pristatė 100 stotelių kelionę per 100 Lietuvos valstybingumo metų „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“. Prie šio projekto prisijungė ir gimnazijos mokiniai. Įprasmindami ir puoselėdami Vlado Mirono atminimą gimnazijos bendruomenės nariai dalyvauja kituose reginiuose, skirtuose Nepriklausomybės akto signatarams atminti visoje respublikoje: konferencijose, viktorinose, protmūšiuose. Taigi iškilių asmenybių atminimas svarbus, nes jos yra pasiaukojimo bei meilės artimui ir Tėvynei pavyzdys.
Konferencijos pranešėjų ir dalyvių veiklą apibendrino refleksija „Ką šiandien sužinojau apie laisvę?“ Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Petkevičienė organizavo darbą grupėse, kurio metu grupių dalyviai apmąstė savo šios dienos patirtis, kalbėjosi apie tai grupėse, o jų išsakytas mintis veiklos moderatoriai pristatė viešai. Refleksijos metu nuskambėjo mintys, kad laisvė yra ne tik žodis, ji grindžiama darbais, kad labai svarbu įprasminti Lietuvai svarbias asmenybes, nebijoti kitokių, netradicinių pamokų, nes įdomios pamokos lengviau paveikia mokinių emocijas ir veda prie prasmingo patyrimo.
Finalinė konferencijos dalis buvo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos organizuoto respublikinio mokinių rašinių konkurso „Ką šiandien pasakyčiau Lietuvos partizanui“ nugalėtojų apdovanojimai. Apibendrindama visų dalyvių patirtis, pacituodama gražiausias rašinių mintis, pranešimą „Patriotinės nuostatos ir kūrybiškumas rašiniuose „Ką šiandien pasakyčiau Lietuvos partizanui“ skaitė Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Santa Marcinkevičiūtė. Ji konstatavo, kad konkurso organizatoriai sulaukė virš 50 darbų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, pasidžiaugė, kad susidomėjimo konkursu sulaukė ir iš Vokietijoje esančios Vasario 16-osios gimnazijos. Rašiniuose atsiskleidė šiuolaikinės kartos patriotinės nuostatos: pasididžiavimas savo šalimi, savo kilme, domėjimasis savo šeimos ir giminės likimu Lietuvos laisvės kovų istoriniame kontekste, istorinių įvykių išmanymas, jų sąsajų su šiandiena aktualizavimas, pagarba Lietuvai nusipelniusioms asmenybėms. Rašiniai stebino kultūrine branda, kūrybine išmone – nuo tarsi metraštyje fiksuotų istorinių įvykių, asmenybių gyvenimo apžvalgos iki jautrių laiškų artimiesiems, vizijų, dialogo su bendraamžiais.
Rašinių vertinimo komisija išrinko 8 geriausius darbus, kurių autoriams ir jiems padėjusiems mokytojams gimnazijos direktorius Virginijus Skoblas įteikė padėkas: I vieta Deivydui Stankevičiui (Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija) ir Gabrielei Zabolevičiūtei (Vilniaus „Laisvės“ gimnazija), II vieta Ditei Elzbergaitei (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija), Oskarui Tagijevui (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija) ir Indrei Šeštavickaitei (Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija), III vieta Karolinai Zavadskaitei (Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija), Austėjai Abromaitytei (Simno gimnazija) ir Austėjai Cikanavičiūtei (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija).
Po nugalėtojų apdovanojimo ceremonijos konferencijos dalyviai buvo pakviesti aplankyti Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos modernius, bet gilią istoriją ir tradicijas pasakojančius muziejus. Konferencijos organizatoriai dėkoja dalyviams – pranešėjams, mokiniams pranešimus rengti padėjusiems mokytojams, rašinių konkurso dalyviams ir juos rengusiems mokytojams, konferencijos dalyviams – klausytojams už dieną, įprasminusią mokytojų pastangas ugdyti patriotišką jauną žmogų ir savitą, bet gilų jaunosios kartos ryšį su mūsų šalies istorija, pagarbą iškilioms asmenybėms, kovojusioms už laisvę, kuria šiandien didžiuojamės.
http://linoit.com/users/jolitapeti/canvases/Mokini%C5%B3%20ir%20mokytoj%C5%B3%20konferencija
Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
