Laiškas Žemei

Brangi Žeme,

man garbė vaikščioti Tavo smėlėtais paplūdimiais, gėrėtis beribiu jūros horizontu, kiekvieną dieną stebėti nuostabų saulėtekį ir saulėlydį. Man garbė vaikščioti Tavo kalnais, kalvomis, lygumomis ir keliauti Tavo vandenimis, oru. Tu esi man pati brangiausia, nes būtent ant Tavęs stovi namai, kuriuose nuo seno gyveno mano šeima, kuriuose augau aš. Ačiū, kad suteiki man galimybę maudytis Tavosiose jūrose, ežeruose, jausti lietų, krentantį ant mano kūno, užuosti nuostabų žolės kvapą po lietaus. Ačiū, kad, kai jaučiuosi prastai, Tu leidi man prieglobstį atrasti Tavo giriose, jausti ryšį su Tavo nuostabiąja augalija ir gyvūnija. Ačiū už Tavo dangų su visais debesimis, saule, paukščiais ir nuostabiomis spalvomis. Ačiū Tau, kad vis primeni man, jog gyvenimas yra visai kaip ir metų laikai, jis keičiasi ir tai yra normalu. Ačiū Tau už visus vaisius, daržoves bei kitas gėrybes, kuriomis mus maitini. Ačiū, kad leidi būti savimi, neteisi už blogus poelgius ir priimi mus, žmones, tokius, kokie esame, netgi kai pamirštame, kokia mums gera esi, ir nevertiname Tavo mums duodamų dovanų.

Atsiprašau, kad mes, žmonės, dažniausiai tik siekiame naudos iš Tavęs. Kariaujame, varžomės, imame, vagiame, žudome ir skleidžiame neapykantą. O Tu vis tiek ir toliau rodai mums beribę meilę, atlaidumą ir dovanoji reikalingas gėrybes. Tačiau mes nepasimokome ir toliau varginame Tave. Mes gręžiame Tavo gelmes dėl naftos, gamtinių dujų, anglies, statome milžiniškas branduolines elektrines visiškai pamiršdami, kad Tu mums siūlai natūralius energijos šaltinius – saulę, vėją, vandenį. Mes esam godūs ir norime vis daugiau ir daugiau. Mes neretai negerbiame gyvybės, kurią Tu sukuri ir priglaudi. Mūsų įsitikinimai yra savanaudiški, mes naikiname visa, kas gyva, ir, kaip bebūtų gaila, užmirštame taip pat esantys tos gyvybės dalis.

Kovo 20-oji tai diena, kai kiekvienam žmogui reikia prisiminti Tave, Žeme, įvertinti savo poelgius ir pamąstyti, kokią didelę žalą Tau padarė, sugalvoti  bei realizuoti būdus, kaip tą žalą atitaisyti, ir toliau mažinti Tavo dangui, jūroms, gyvūnams ir augalams daromą skriaudą. Atleisk, mums, Žeme…

Viktorija Nacytė, II a klasė