Istorinis Radvilų paveldas bei paslaptingi Visatos žvaigždynai
Saulėtą birželio 6 d. rytą gimnazijos mokslo pirmūnai ir konkursų, olimpiadų bei sportinių varžybų nugalėtojai išvyko į edukacinę išvyką „Istorinis Radvilų paveldas bei paslaptingi Visatos žvaigždynai“.
Aplankėme Dubingių piliavietę. Čia stovėjusi pilis – tai svarbus XIV–XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras. Dubingių pilis priklausė Vilniaus gynybinei sistemai. Valdant Vytautui Didžiajam Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos.1547-1548 m. joje penkis mėnesius gyveno Barbora Radvilaitė, kuri į pilį atvyko po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu. Radvilų dvare virė prabangus gyvenimas. Dažnai į Dubingius atbildėdavo puošnios karietos, pakinkytos eikliais žirgais. Didikai sulėkdavo ne tik į dalykinius posėdžius, suvažiavimus, bet ir pramogaudavo prašmatniuose pokyliuose. Per Šiaurės karą (1700-1721) švedai nuniokojo Dubingių pilį ir sunaikino rūmus, liko tik griuvėsiai. Miestelio gyventojus išretino ir maras. 1808 m. Dubingių žemės, ežerai, miškai atiteko grafui Mykolui Tiškevičiui. Nuo 2003 m. piliavietėje vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, ištirta buvusi bažnyčia, rastos ir atidengtos buvusių Radvilų rūmų liekanos. Tačiau svarbiausias atradimas – garbingos ir ypatingai Lietuvos istorijai nusipelniusios Radvilų giminės palaikai. 2009 metais Radvilų palaikai buvo perlaidoti piliavietėje, buvusios bažnyčios vietoje, kur dabar yra paminklas, turistus pasitinkantis žodžiais „Keleivi, sustok trumpam ir susimąstyk, kokia didybė ilsisi šioje vietoje. Tai Radvilos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai, Lizdeikos ir Astiko palikuonys, 1413 metais Horodlėje trimitų herbu apdovanoti, 1547 metais Šventosios Romos Imperijos imperatorių Kunigaikščių titulu pagerbti….“ Nuo vakarinės piliavietės dalies atsiveria vaizdas į Asvejos ežerą ir matosi jo vakarinis galas. Stebina įspūdingas ežero ilgis (apie 22 km), aukšti krantai, pusiasaliai ir iš vandens iškylančios salelės.
Vėliau nuvykome į Giedraičius. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės, po kurių buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija. Miestelio centre aplankėme įspūdingą paminklą „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, primenantį čia vykusias Lietuvos karių kovas su Lenkijos kariuomene. Kovose prie Giedraičių žuvę lietuvių kariai 1933 metais buvo iškilmingai palaidoti miestelio kapinėse, jiems atminti buvo pastatytas paminklas pagal dailininko Antano Jaroševičiaus projektą.
Pasivaikščioję po Molėtus patraukėme į Kulionių kaimą, kuriame prie Želvų ežero įsikūręs Etnokosmologijos muziejus. Gidas mus supažindino su etnokosmologija. Tai – žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame ir verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijose. Pagrindinis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus uždavinys yra rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, moksliškai tyrinėti, eksponuoti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu.
Ypač įdomi edukacinė pamoka mūsų laukė Lenktinio ežero pakrantėje įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje – šventvietėje. Rato iš dešimties medinių šventyklos stulpų su kalendoriniais ženklais viduryje įrengtas akmeninis Saulės-ugnies aukuras. Stulpai žymi šešias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei laidos azimutus svarbiausių kalendorinių švenčių dienomis. Čia apsilankius galima susidaryti įspūdį, kaip senovėje buvo stebimi dangaus šviesuliai, atliekami kalendorinio laiko skaičiavimai.
Paskutinė edukacinės išvykos stotelė – Molėtų observatorija. Čia buvome supažindinti su astronomų darbu, jų naudojamais prietaisais, astronomijos raida, stebėjimo būdais, teleskopais, dangaus objektų įvairove, visatos kūnų vystymusi. Turėjome puikią galimybę apžiūrėti observatorijos didįjį teleskopą.
Ši diena buvo kupina įspūdžių – gavome daug istorijos, fizikos, astronomijos žinių. O kur dar nuostabi Molėtų krašto gamta! Dėkojame mūsų gausią grupę lydėjusioms mokytojoms Astai Šulcienei, Editai Bolienei ir Inai Nakvosienei.
Meda Marcinauskaitė, II a klasės mokinė
