Jeigu ne dvi ekspozicijos vitrinos…
Jei ne tos dvi ekspozicijos vitrinos Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejuje apie prancūzų eskadrilės „Normandija-Nemunas“ dislokavimą Alytuje prieš 75-erius metus, kažin ar kam būtų kilusi mintis pagerbti birželio 4 dieną šiuos 97 Prancūzijos patriotus, 1944 m. vasarą iš Alytaus aerodromo kilusius lakūnus siekiant bendromis antihitlerinės koalicijos jėgomis įveikti priešą.
Ir tu man taip gražiai ir prasmingai sutapk! Garbingo mokytojo, muziejininko Antano Anuškevičiaus dėka prieš 50 metų (1969 m.) įkurtas muziejus, išsaugota ekspozicija apie legendinę prancūzų eskadrilę. Tad paties mokytojo dalyvavimas renginyje labai reikšmingas.
Pagerbiant tylos minute 42 oro kautynėse su hitlerininkais iki II pasaulinio karo pabaigos žuvusius prancūzų pilotus, dar viena atminimo žvakutė uždegama eskadrilės lakūnų uniformų siuvėjo Petro Šimansko šviesiam atminimui jo mirties dieną po 41-erių metų. Simboliška. Prasminga dalyvaujant gausiai Šimanskų šeimai.
Tų „jeigu“ toliau daugėja. Jeigu ne Prancūzijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje gynybos atašė pulkininko Stephane Loechleiter ir kt. atsakingų ambasados darbuotojų dalyvavimas, dėmesys, Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus Jean-Marie Sani sveikinimo žodžiai, kaip mėgstama sakyti, renginys nebūtų išlaikęs reikiamą tarptautinį formatą.
Dabar gi! Jeigu ne miesto savivaldybės darbuotojų dėmesys (mero pavaduotojos Jurgitos Šukevičienės nuoširdi kalba), Alytaus miesto teatro, UAB „Alytaus spaustuvė“, Alytaus krašto laikraščio „Alytaus naujienos“ redakcijos parama, tai ši įsimintina popietė nebūtų tokia turtinga ir turininga.
Jeigu kalbėtume apie dėmesį prancūzų kalbai, jos reikšmingumą ir grožį, tai ne vien Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Alytaus skyriaus frankofonų žodis puošė renginį, o ir vedančiosios mokinės Viktorijos Nacytės (III a kl.) nepriekaištinga prancūzų kalba preciziškai rūpinantis prancūzų kalbos mokytojai metodininkei Loretai Kašėtienei. Tuo pačiu norisi paminėti Edvardą Vinerską (III a kl.), kuris oriai vedė renginį lietuviškai, o jo sesė Paulina demonstravo nepriekaištingą prancūzišką tartį kartu su Kristupu Cilciumi (I a kl.) bei Narvydu Matulevičiumi (IV a kl.) vaidindami teatrinėje kompozicijoje „Skrendam!“.
Jeigu ne teatro vyr. mokytojos Svetlanos Žadeikienės ir minėtos Loretos Kašėtienės išmonė ir atsakingumas, tai kažin ar Alytaus teatro sceną būtų išvydusi kompozicija „Skrendam!“ pagal rašytojo Laimono Inio apybraižą „Viena saulė danguj“. (Beje, renginyje kalbėjęs rašytojas L. Inis muziejui dovanojo autentišką rankraštį su nuotraukomis, kitais dokumentais. Tai nepaprasta dovana!). Aišku, taip pat svarus yra informatikos ir matematikos mokytojos metodininkės Astos Grimalauskienės indėlis kartu su itin pareigingu I a kl. mokiniu Gyčiu Šimanskiu bei Dovydu Jonu Vaitkevičiumi. Mat techninė spektaklio pusė gulė ant jų pečių. Šį šventinį susirinkimą papuošė prancūzų lakūno Roger Sauvage dukra Angelė Ramutė Motiejutienė, atvykusi iš Vilniaus, kartu primindama meilės istoriją.
Padėkos vertas lietuvių kalbos mokytojui metodininkui Antanui Jurčiui, kurio surinktos ir sukomponuotos foto medžiagos apie eskadrilę „Normandija-Nemunas“ panoro įsigyti ir svečiai iš Vilniaus. Istorijos mokytoja metodininkė Ramutė Volkuvienė, parengusi pranešimą „Reikšmingas antifašistinis faktas Antrojo pasaulinio karo istorijoje“, nusipelno padėkos ir pagarbos žodžio.
Nepaprastai daug nuveikė (kaip sakoma, dirbo iki devinto prakaito) ir padėjo reikliais pastebėjimais besiruošiant renginiui, atnaujinant muziejaus vitrinas ir pan. direktoriaus pavaduotojas ugdymui Aleksandras Kirilovas. Kolegiškai gelbėjo ir Zenonas Gramackas, buvęs šios gimnazijos mokinys, garsus kolekcininkas, besirūpinantis gimnazijos sporto informacijos centro-muziejaus veikla. Kai idėja „apauginama“ daugeliu aspektų, paprastai pritrūksta vienos nakties pasiruošimui, bendradarbių dėmesio ir pagalbos (kad ir scenos paruošimas pasisakymams ar pranešimams).
Ar mūsų gimnazijos bendruomenė turėjo paminėti šią datą? Mums pasisekė, nes tuo pačiu metu, kitą dieną, Normandijoje buvo minima „D diena“ – nacių okupuotos Vakarų Europos išlaisvinimo pradžia. Kitaip ir būti negalėjo! Atsiverskime kad ir internetinius puslapius apie minėjimą Normandijoje, labiau suprasime.
Vytautas Bigaila, neformaliojo švietimo mokytojas,
atsakingas už gimnazijos muziejaus veiklą
