Nepamokinio ugdymo diena – „Tyrėjų diena“

Nuo senų senovės lietuviams vienas iš smagiausių renginių buvo rudeninės mugės. Anot etnologo profesoriaus Liberto Klimkos, „Kai tik viskas nuo laukų būdavo nuvaloma, sukaupiama aruoduosna ir podėliuosna, tai ir žiūrima: ko labai gausiai užderėjo – turgun; ko trūksta namų ūkyje, ko pristigs žiemą – iš ten.“ Bet mugės žmonėms buvo svarbios ne tik dėl ūkinės reikšmės – čia visi turėjo progą pasižmonėti, pabendrauti, pasidžiaugti savo ir kaimyno derliaus vaisiais, pasiūlyti kažką naujo, kažką kitaip.

Šiandieninės mugės, dažniausiai vadinamos idėjų mugėmis, yra įgavusios kitokį – modernų veidą, tačiau jų esmė išlieka ta pati. 2019-09-27 gimnazijoje vyko kasmetinė nepamokinio ugdymo diena – „Tyrėjų diena“. Jos metu mokytojai gimnazistams siūlė gausų per vasarą sukauptų idėjų derlių.

Didžioji dalis gimnazijos mokinių su savo mokytojais pabiro po gimtojo miesto, rajono ir šalies kampelius ir įspūdžius rinko pagal integruotus pažintinius – edukacinius projektus dalyvaudami įvairiose mokslo, pramonės, kultūros įstaigose. O likę gimnazijoje mokiniai, susibūrę aktų salėje, dalyvavo edukacinėje programoje apie keliones: išgirdo įdomų pasakojimą apie Naująją Zelandiją, Lotynų Ameriką ir Velykų salą.

Po renginio gimnazistai rinkosi į grupeles pagal mokytojų pasiūlytas temas. II e klasės mokiniai Akvilė Rakauskaitė, Evaldas Sipavičius, Aistė Štukytė, Kotrina Trukanavičiūtė, Dominykas Kaščionis ir Vakaris Vyšniauskas, dalyvavę lietuvių kalbos mokytojos Santos Marcinkevičiūtės pasiūlytoje veikloje „Greičiau Aukščiau Tvirčiau“…Linksmiau“, kalbino kitas veiklas siūlančius mokytojus, stebėjo mokinių veiklą ir mokėsi kurti fotoreportažus. Štai, ką jie sužinojo paklaidžioję po rudeninę gimnazijos tyrėjų mugę.

Geografijos mokytoja Erika Jonaitienė organizavo edukaciją  „Menamo žemėlapio kūrimas „Kelias iš mokyklos  Dailidės ežerėlio link”. Žemėlapio kūrimas prasidėjo  kabinete: mokytoja paaiškino veiklos dalyviams, kaip kuriamas žemėlapis, kad žemėlapis svarbus žmonėms orientuotis aplinkoje. Viską aptarę mokiniai keliavo Dailidės ežerėlio link žymėdami gatves, adresus ir perkeldami į popieriaus lapą – taip, kaip ir kuriami žemėlapiai. Mokiniai teigė supratę, kad žemėlapių kūrimas reikalauja daug darbo ir pastangų.

Progą pakvėpuoti tyru oru turėjo mokiniai, pasirinkę matematikos mokytojų Nijolės Bazevičienės ir Inos Nakvosienės siūlomą temą „Grynas oras – sveikata – gyvenimas sveiku Ritmu”. Šios veiklos tikslas buvo pasidaryti klausimyną ir atlikti statistinį tyrimą apie tai, kiek laiko ir su kuo žmonės praleidžia gryname ore, o atlikus apklausą, duomenis apibendrinti pasitelkiant matematikos žinias.

Gimazijoje ilgai neužsibuvo ir lietuvių kalbos mokytojos Virginijos Jakubauskienės pasiūlytą veiklą „Po Alytų su J. Kunčinu” pasirinkę mokiniai. Teikdama interviu apie tai, ką mokiniai tyrinės, mokytoja intrigavo, kad šią veiklą būtų galima pavadinti „Mįsle”. Išvykos tikslas buvo aplankant vienuolika objektų artimiau susipažinti su miestui bei mokyklai nusipelniusiu žmogumi – poetu, eseistu, vertėju ir vienu žymiausių Lietuvos prozininkų Jurgiu Kunčinu.  Lankydami  objektus mokiniai spėliojo,  kaip tie objektai susiję su Jurgiu Kunčinu ar mokykla. 

Gimnazistai turėjo galimybę ne tik daugiau sužinoti apie miestą ir gimnaziją garsinantį poetą ir rašytoją, bet ir patys išmėginti savo kūrybines galias. Anglų kalbos mokytoja Leonida Tolvaišienė, parengusi veiklą „Man sekasi eiliuoti angliškai“, siūlė susipažinti su įvairiomis eilėraščių formomis (Haiku, Limericks, Cinquain) ir patiems sukūrus pasirinktą formą ją iliustruoti.

Savotiška žemėlapio, tik jau platesnio nei miesto ribos masto, kūryba užsiėmė lietuvių kalbos mokytojų Eglės Barysienės ir Aldonos Butrimanskienės veiklą „Knygos atveria pasaulį“ pasirinkę mokiniai. Tai projekto, kurio tikslas skatinti jaunus žmones skaityti ir aplankyti tas vietas, kurios aprašytos knygose, pradžia. Mokiniai dalijosi perskaitytų knygų įspūdžiais, o mokytojos papasakojo apie Victorijos Hislop knygą „Sala“, vaizduojančią Spinalongos salą, kurioje buvo įsteigta raupsuotųjų kolonija.

Daug ir išsamiai papasakojo lietuvių kalbos mokytojas Antanas Jurčys, tyrinėjantis mūsų gimnazijos istoriją, apie savo pasiūlytą programą „Šimtametės gimnazijos istorijos apžvalga“. Mokytojas trumpai supažindino mokinius su šimtamete gimnazijos istorija, o paskui visi nuvyko prie Žaliosios gimnazijos Dariaus ir Girėno gatvėje. Čia trumpai buvo apžvelgta šio gimnazijos pastato atsiradimo istorija. Mokiniams buvo priminta, kad šalia Senamiesčio skvero pradėjo savo veiklą Mokytojų seminarija, kad šv. Angelų Sargų kapinėse yra palaidotas jau gimnazijos statusą gavusios mokyklos pirmasis direktorius Juozas Jakštys.

Atvykus prie Kraštotyros muziejaus mokiniams buvo papasakota ne tik apie čia besimokiusias kelias gimnazijos klases, bet ir priminta, kad čia buvusi ir žydų mokykla. Mokytojas trumpai užsiminė ir apie kitas miesto erdves, kuriose teko mokytis gimnazijos mokiniams, kad gimnazija nuomojo patalpas ir dabartinėje Gardino gatvėje – netoli buvusios geležinkelio stoties. Taigi, senoji Alytaus gimnazija, kurios šimtmetis bus garbingai paminėtas spalio pabaigoje, buvo išsimėčiusi beveik po visą Alytų. Tokių reiškinių Lietuvos švietimo istorijoje būta nedaug.

Po edukacinių veiklų ir ekskursijų gimnazistai dar dalyvavo jau visą savaitę vykstančiame renginyje, skirtame partizaninio judėjimo dalyviams pagerbti. Jis vyko Alytaus „Dainavos“ kino teatre. Čia jie buvo supažindinti su viena Lietuvos Vėliavos istorija, žiūrėjo filmą apie Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Kasmetinis nepamokinio ugdymo renginys – „Tyrėjų diena“ buvo ne mažiau turiningas nei gerai organizuota pamokinė veikla. O galimybė kaip šventinėje mugėje pasirinkti pačias reikalingiausias veiklas, jas ir mokinių nuotaiką pakylėjo virš kasdienybės.

Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja