Projektas „Pro klasės langą…“

Mūsų gimnazijoje, švenčiančioje Alytaus gimnazijos 100-metį, visus metus vyksta gausybė įvairiausių renginių. Vienas jų – projektas „Pro klasės langą…“. Šio projekto esmė – kūrybiškai pavaizduoti, kokią gimnaziją matome dabar, kaip joje jaučiamės, ką apie jos istoriją žinome.

Praėjusių mokslo metų pavasarį dabar jau II–III klasių gimnazistai ir lietuvių kalbos mokytojos kūrė įvairaus žanro eilėraščius (nuo paprasčiausios mažos poemėlės ar japoniškojo haiku, iki trioleto ar ilgo ir jausmingo akrosticho). Visos eilėraščių temos ir mintys  sukosi aplink mokyklą, jai nusipelniusius žmones ar tiesiog emocijas, kurias sukelia mūsų antraisiais namais vadinama mokykla. Darbai buvo skiriami Adolfui Ramanauskui-Vanagui, mokytojams, klasėms draugams. O visos mokinių idėjos buvo „perskrostos“ džiaugsmo, liūdesio, baimės, pykčio ar sėkmės emocijomis ir jausmais. Taip pat poetų gretose atsirado ir tikrų romantikų, kurie rašė apie meilę, jos suteikiamą viltį. Galima pastebėti ir tai, kad mes ypatingai didžiuojamės savo aplinka, mus supančiu miesto sodu ar rožėmis su fontanu, kurie viename iš eilėraščių kuria romantinį dialogą.

Pailsėję ir įgiję naujų įspūdžių per vasaros atostogas, šį rudenį III–IV klasių gimnazistai iliustravo eilėraščius. Mokiniai gilinosi į bendraamžių kūrybą ir pindami savo mokyklinio gyvenimo įspūdžius su eilėraščiuose išsakytomis mintimis sukūrė savitas interpretacijas. Darbai yra tikrai įspūdingi ir kruopštūs,  juose atsispindi įvairūs mokyklinio gyvenimo pėdsakai, antspaudai, voratinklių pinklės ar tiesiog ramiosios mokyklos vietos. III–IV klasių mokinių iliustracijų paroda eksponuojama gimnazijos II aukšto fojė.

O lapkričio 11 dieną per ilgąsias pertraukas šalia ekspozicijos suskambo ir gimnazijai skirti eilėraščiai. Juos klausytojams skaitė Knyg(i)ų klubo ir maironiečių būrelio mokinės. Merginos išraiškingai perskaitė eiles, kuriose pynėsi laimės, džiaugsmo ar šiltų jausmų išraiška su baimės, liūdesio bei netikrumo prieskoniu. Skaitomuose eilėraščiuose buvo atskleistos mintys apie tai, koks skausmingas ir liūdesio kupinas žingsnis laukia – suaugti, gal ne tiek amžiumi, bet darbais, siekiais ar svajonėmis ir galiausiai palikti mūsų išpuoselėtos mokyklos aplinką, suolus, atrastus draugus – mokytojus. Juk tikriausiai visi esame kažkada per pamoką pažiūrėję į langą, o tiksliau tariant, užsisvajoję ir pamatę per jį pasaulį, apie kurį dar tiek mažai  žinome, nors taip daug norime sužinoti.

Kad ir kaip  bebūtų, liūdna ar linksma girdint tokias mintis, jausmus iš mokinių lūpų, tačiau prižadame mokykloje praleisti dar daug laiko, dalyvauti jos veiklose ir padėti vienas kitam įveikti baimes, kurios buvo paminėtos ne kartą. Pripildykime širdis pasididžiavimo bei džiaukimės, kad galime vadintis Vanagais, kurie turi ne tik garsią gimnazijos pavadinimo istoriją, tačiau sugeba surimuoti nemenkas poezijos eiles, jas garsiai, aiškiai, vaizdžiai ir kūrybiškai paskelbti kitiems. Sakome ačiū šio projekto organizatorėms – mokytojoms Janinai Zelenienei, Daliai Adukevičienei ir Santai Marcinkevičiūtei už gražią idėją, paskatinusią kurti.

Akvilė Rakauskaitė ir Ugnė Gudaitytė, Knyg(i)ų klubo narės

Citius Altius Fortius gimnazijai

Aš atėjau, kai pamačiau:
Pasiek Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau!
Tai uždegė mane. Tačiau
Aš atėjau ir pamačiau –
Sunku bet kaip. Gal bus verčiau,
Jei sėkmę gaudysiu rimčiau.
Aš atėjau, nes pamačiau:
Pasiek Greičiau, Aukščiau, Tvirčiau!

 Santa Marcinkevičiūtė, mokytoja

Ateitis

Žvelgiau aš pro mokyklos langą
Ir stebėjau žalialapį klevą –
Mąsčiau aš apie praeitį.
Žvelgiau aš pro mokyklos langą,
Mąsčiau aš apie ateitį:
Reikia man jau rinktis kelią.
Žvelgiau aš pro mokyklos langą
Ir stebėjau žalialapį klevą.                             

Ugnė Gudaitytė, II e kl.

Garbingas vardas

Partizanų vadas žodį tarė,
Vyrus jis į kovą vedė.
Jie už Lietuvą kovojo
Ir mums laisvę dovanojo.

Pedagogas, žurnalistas,
Rezistentas, karininkas;
Mokslo jis žiniom turtingas,
Vanagas – žmogus didingas.

Istorija nuo seno mini
Patriotą šį didį.
Mokykla garbės verta –
Ji kaip Lietuva tvirta.            

Andra Narkevičiūtė, II f klasė

Diena ateina

Visiems mums būtinai
Ateina neišvengiama diena.
Nustojam būti mes vaikai,
Ateina kitokie laikai.
Galėsim tapt, kuo panorėję –
Atsiveria nauji keliai.
Sudie, vaikyste, sudie, mokyklos suolai!                                 

Povilas Šarka, II f klasė

Ypatinga žinia

Paukštelis pušyno vėl sučiulbėjo
Kviesdamas į tolimą kelionę kiekvieną.
Čia margą ir šviesų pasaulį mato kiekvienas.
Paukštelis pušyno vėl sučiulbėjo
Sakydamas žinią ypatingą:
„Čia gera ir smagu, tave kartu kviečiu“.
Paukštelis pušyno vėl sučiulbėjo
Kviesdamas į tolimą kelionę kiekvieną.                                 

Evaldas Sipavičius, II e klasė

Meilės namai – mokykla

Meilės pritvinkę mūsų namai – Mokykla.
Ošiančios pušys žaliuoja
Ir laukia už kampo rugsėjis.
Ypatingą dovaną tau aš paruošiu –
Klaidas pataisysim, išmoksim iš naujo.
Lai bėgantis laikas nestabdo mūs džiaugsmo.
Atbėk į mokyklą, į nuostabų lauką.

Dominykas Kaščionis, II e klasė

Išmok ir vėją pavyk!

Kai vasaros džiaugsmas tetrunka trumpai,
O kojos pavargę – nei ten, nei pirmyn,
Saulėtos dienos išmokė skaityt
Apie mokyklą ir kelią į ją „strykt pastrykt“.

Kaip zuikiai mes bėgam į mokslus gilyn,
Bandom išmokt vis daugiau ir prasmę pavyt.
Tik sunku be pagalbos šaunios,
Draugų, mokytojų ir kvapniausios kavos.

Taip vakarą praleidžiam pavargę,
Bet rytą vis skubam kelias formules ir raides tik „am!“  praryt.
Apie didžiausią vargą ir džiaugsmą vaiko rimuoju
Ir dainą apie Ramanauską aš sueiliuoju.

Tad bėk ir tu į mokyklą drąsiau.
Pasivyk. Išmok ir vėją pavyk! 

Marius Simonaitis, II e klasė

Mano namų tvirtovė – tu, mokykla

Mano namų tvirtovė – tu, mokykla.
O aš dangaus valdovė tau.
Kiekvieną dieną su džiaugsmu širdy
Ydą supras ir jis, ir ji.
Kelią mokytojai rodys,
Laikas prabėgs besimokant suole.
Ašaros pabirs, kai dienos, naktys ten nusnigs…

Kiekviena diena it veltui.
Ir man koridoriai vis mąžta.
Keista diena ir vis labiau… Slėpynės.
Pamiršt problemas, atsakyti.
Atsakyti į klausimą per sunkų.
Pirštu pamokyti kaimyną.
„Vis pabark, sudrausmink“, – jie man sako.
Juk čia namai, o ne laiptinė.
Bet jiems aš atsakau garsiau: „Linksmiau!”
Ir jie vis dar suklūsta…
Prisiminimai plūsta
Apie suolus, apie kėdes, apie draugus ir žaidimus.
Mokytojo žodžius ir išmintį tą dosnią.
Koridoriai vis šviesesni, spalvingesnė net knyga.
„Knyga!”, – tai juk mūsų nuostabioji Mokykla!

Marija Ragauskaitė, IIe klasė

Mokyklai

Saulė dar nespėjo spindulių pasiųsti,
Ankstų rytą trokštat pamatyti jūs (ką teks atspėti),
Vakare prisėsti ten, kur žodžiai skambūs,
Ar išvysti vaizdą, niekam neregėtą,
Skaitant balta varna vis pirmyn nulėkti.

Kartais tie namai yra kitokie –
Mokykla vadinas(i). 
Pušimis pakvipę jūsų vadovėliai
Arkikatedrą atstoja, saugumu net šunys loja.
Savą savu pavadinti, tai daugiau už rimų rimą.

Maldos namai savus juk turi,
O mes vieni kitus.
Kartu sugrosime lyra ir šauksime: „Valio!“
Yra mums pusdievių dangus! 
Kartosime klaidas, mokinsime kitus,
Lai meilės prisipildo, ir laimė šilai bus. 
Artėkime prie tikslo, padrąsinkim kitus…

Akvilė Rakauskaitė, II e

Koridorių spąstai

Peržengiau koją per tinklą baisų voro
Paėjau. Priėjau. Tai buvo dar baisiau.
Akys iš kampų spoksojo. Suuosti bandė. 
Lyg alkanieji žvėrys, kiekvienąkart stipriau
Suspausti mane bandė, prilygt vis įmantriau
Ir tai sustojo. Galbūt ir aš…
    Suvirpėjo mano rankos, mano galūnės visos.
   Širdis paliko kūną, atsisveikint drįso, TAČIAU
Kažkas artėjo greičiau, greičiau… greičiau! 
   Padėjo savo šiltą ranką, ir spalvos man pakvipo
pavasariu šiltu, raudonu ryto šilku. Atsisukau. 
Tai buvai tu, mano drauge mielas. Mano klasioke,
sielų ir širdžių valdove. Ir nuo tada diena pavirto pasaka viena…
Ją užrašiau į knygą, baltą, nematytą 
(Joje ieškok) – Kelio į MOKYKLĄ.

Akvilė Rakauskaitė, II e

Trioletas „Senas paminklas“

Prie gimnazijos senas paminklas
Akimis mokinius gano,
Klausos, kaip gieda pavasarį paukščiai
Prie gimnazijos senas paminklas.

Praeiviams jis išminčius šaunus–
Tvirtas, ryžtingas ir geras.
Prie gimnazijos senas paminklas
Akimis mokinius gano…

Austėja Klimavičiūtė, II b

Pro klasės langą…

Pažvelgęs pro klasės langą saulės spindulys
Švelniai pakuteno skruostą …
Nukreipiau akis- ką jos pamatys:
Ogi visą saulėtą pavasarinę juostą…

Suspurda širdis iš džiaugsmo- norisi pakilt
Ir bėgti … gaudyt vėją…
Gerti šilumą, taip išsiilgtą – šitiek lauktą…
Bet skambutis dar nesuskambėjo…

Klasėje rimta tyla…
Ir tik aš viena gal pastebėjau,
Kad pavasaris jau čia…

Danielė Petrukauskaitė,  III c

Akrostichas „Kaziui Klimavičiui“

Kūrybingas žmogau, tapęs
Laimingu pedagogu,
Ieškojęs tvirtovės žinių…
Meile mokslui užsidegęs , siekei
Aukštybių  šviesių.
Va ir pačią mokyklą
Ilgai  ir kantriai dirbdamas įkūrei.
Čia regėjai mokinius puikius
Ir  skatinai juos eit doros keliu…
Ugdei vertybes , gėrio ieškojai –
Save visą mokyklai padovanojai…

Aida Jackevičiūtė, III c

Akrostichas „Gimnazijai

Mokykla – tai antrieji namai,
O kaip gera čia gyventi…
Klausytis mokytojų kalbų
Yra man visada smagu.
Kaskart aš laukiu aštuonių,
Laimingas į klasę skubu–
Ačiū mokytojams tariu.
Pušys  vakarėjant tyli,
Auksu spindinčiu užlietos…
Rožės …rožės raudonuoja
Kaip nuliūdusi širdis…
Auga virš pušų vaivorykštė–
Strykt prabėgo voverė…

Deividas Stragis, III b

Fontanas ir rožė

Kol pušys švelniai apie meilę kuždėjos…
Fontanas vis kalbino rožę,
O rožė svajingai pamerkė jam akį…
Kol pušys  švelniai apie meilę kuždėjos ,
Gėrėjos jaunyste ir saule,
Suspindo roželė… purslais apsitaškius…
Kol pušys lšvelniai apie meilę kuždėjos …
Fontanas vis kalbino rožę…

Janina Zelenienė, mokytoja

Trioletas I

Yra dalykų, kurie mūsų nepaleidžia: mokykla, artimieji, darbas,
Tačiau ateina diena ir atsisveikinti su jais reikia,
Išlydėti jų atneštą juoką ir skausmą.
Yra dalykų, kurie mūsų nepaleidžia: mokykla, artimieji, darbas,
Jie įžiebia nematomą viltį,
Užgesina keisčiausias baimes…
Yra dalykų, kurie mūsų nepaleidžia: mokykla, artimieji, darbas,
Tačiau ateina diena ir atsisveikinti su jais reikia.

Mintautė Berulytė, III b

Trioletas II

Lyg paukščiai… Labai greit praskrido
Mūsų pamokos, dainos, juokai…
Senojoj mokykloj nutilo amžinai…
Lyg paukščiai… Labai greit praskrido
Mokytojų siluetai ir jų kreiduoti pirštai.
Gražiausios metų šventės bei prastų pažymių liūdesiai…
Lyg paukščiai… Labai greit praskrido
Mūsų  pamokos, dainos,  juokai…

Mintautė Berulytė, III b

Trioletas III

Eureka! Eureka!
Aš išgirdau save
Mokyklos skaitovų konkurse.
Eureka! Eureka!
Matematikos pamokoje,
keverzodama portretą…
Ir chemijoje, kurdama šį trioletą…
Eureka! Eureka!
Aš išgirdau save.

Mintautė Berulytė, III b

Haiku „Pradinėje“

Pirma pamoka,
Joje parašiau mama–
Lyg mokytoja.

Mintautė Berulytė, III b

Haiku „Gimnazijoje“

Vanagu skridau
Koridoriumi, klasėj,
Pro langą – ateitin.

Mintautė Berulytė, III b

Trioletas

Rymo mūsų mokykla…
Rymo mūsų mokykla
Su istorija sena…
Supa medžiai ją  seni.
Rymo mūsų mokykla,
Kiekvieną rytą skubam čia
Semtis gėrio ir žinių…
Rymo mūsų mokykla
Su istorija sena…

Rugilė Matažinskaitė, III b