Tarptautiniai projektai – tai galimybė tobulėti

Kalba – tai viena iš esminių jungčių tarp žmonių. „Kalba –tai instrumentas, kuriuo žmogus formuoja mintį ir jausmą, nuotaiką ir valią, instrumentas, kuriuo žmogus paveikia kitą žmogų.“ (Lui Jelmslevas)
Dabartiniame pasaulyje, ypač Europos Sąjungos šalyse labai išsiplėtus komunikacijai, kai daugelis nutarimų priimami bendru susitarimu, kalba ir bendravimas tampa svarbiausia taikos palaikymo ir pažangos siekimo priemone. Ugdymo procesas taip pat seniai peržengė nacionalines ribas: vyksta gana intensyvus Lietuvos mokytojų ir kitų Europos šalių pedagogų bendradarbiavimas. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinė mokykla jau keleri metai dalyvauja tarptautiniuose Europos Sąjungos Comenius projektuose, turi galimybę tiesiogiai pasisemti patirties iš kolegų Europoje ir paskleisti savo.

Šiemet spalio mėnesį, vykdydama ES Comenius projektą „Kalba – žinių jungtis“, grupė mūsų mokyklos mokytojų lankėsi Prancūzijoje Puatje mieste. Šio projekto esmė yra integruotas kalbų ir kitų dalykų mokymas ir keitimasis ugdymo patirtimi. Šiemet mūsų mokykla pristatė anglų-istorijos integruotą mokymą. Be puikių anglų kalbos mokytojų entuziasčių Jovitos Žilinskienės ir Leonidos Tolvaišienės, kurios „suranda“ projektus, tvarko jų dokumentaciją, mes neišsiverstume. Tai jos yra mūsų sėkmės „kaltininkės“. Šią kelionę mums lengvino tai, kad pavaduotoja ugdymui Rita Baubonienė gerai kalba prancūziškai. Kalba atveria galimybes.

Pamokoje mes naudojomės BBC televizijos sukurtu filmu „Prarastoji Napoleono armija“. Filmas buvo sukurtas remiantis Vilniuje atkastais Napoleono armijos masiniais kapais. Jis mus sudomino, juo labiau, kad kai kurie momentai šiek tiek skiriasi nuo mūsų istoriografijos. Filmas anglų kalba, todėl ir istorijos pamokos buvo vedamos anglų kalba. Istorijos mokytoja parengė klausimus, pagal kuriuos mokiniai angliškai lygino temos istorines versijas, diskutavo. Buvo pateiktos anglų kalbos gilinimo užduotys. Kaip mokinai sakė, pradžioje buvo labai nedrąsu, bet pabandė ir labai patiko. Mokiniai pagilino istorijos žinias ir praplėtė anglų kalbos vartojimo įgūdžius, bet svarbiausia ugdė pasitikėjimą savimi. Šią patirtį mes pristatėme italų, portugalų, ispanų ir prancūzų mokyklų delegacijoms, kurios buvo atvykę į Puatje. Beje, ir kitų šalių mokyklos naudoja dokumentinius ir vaidybinius filmus užsienio kalbų ir kitų dalykų mokymui. Buvo labai naudinga pasikeisti patirtimi, kalbėti apie įvairius darbo metodus, ugdymo formas.

Puatje mus pasitiko vaiskiu rudenišku dangumi. Miestas skendėjo įvairiaspalvių chrizantemų žieduose. Puatje yra vidutinio dydžio, apie šimtą tūkstančių gyventojų turintis miestas į pietvakarius nuo Paryžiaus. Tai labai senas miestas, vienas iš seniausių Europoje. Jo centre stovi Notre-Dame- La Grande bažnyčia , kuri buvo pastatyta dar XI amžiuje. Bažnyčios stilius romaninis su gotikos elementais. Tai, ką mes žinojome tik iš vadovėlių, dabar pamatėme realybėje – iškiliąją Puatje Šv. Petro katedrą su garsiaisiais viduramžių vitražais. Puatje mūsų mokiniams žinoma kaip mūšio vieta, kur 732 m. buvo sustabdytas musulmonų veržimasis į Europą. Karolis Martelis su žymiai mažesnėmis pajėgomis, praktiškai be kavalerijos privertė sprukti geriau ginkluotą arabų ir berberų kariuomenę. 754 m. Mozarabų kronikose rašoma: „Ir kovos griausme Šiaurės žmonės atrodė kaip jūra, kurios neįmanoma pastumti, jie stovėjo kaip ledo luitas ir stipriais savo kalavijų mostais perkirsdavo arabus.“ Po pergalės prie Puatje Karolis Martelis buvo pripažintas visų krikščionių gynėju. Šiandien Puatje galima nusipirkti suvenyrų, žyminčių šią garsiąją pergalę. Puatje žinoma ir kaip Šimtamečio karo mūšio vieta, kurį, deja, prancūzai pralaimėjo.

Mus sužavėjo netoli Puatje pastatytas Futuroskopas (Ateities miestas). Jį sudaro daugybė avangardinio stiliaus įspūdingos architektūros statinių. Juose nuolat vyksta apie 30 įvairiausių atrakcijų, pradedant stereo filmais, baigiant šokančiais, dainuojančiais fontanais. Čia suplaukia daug turistų. Futuroskopas buvo pastatytas siekiant „pajauninti“ senąjį Puatje.

Turėjome galimybę pasižvalgyti toliau į vakarus nuo Puatje. Artėjome prie Atlanto vandenyno. Prancūzijos istorijoje Atlanto pakrantė kupina jūros mūšių. Čia XII-XIII a. buvo ginamasi nuo „amžinų“ priešų anglų ir olandų. XVI-XVII a. šiuose regionuose vyko aršios kovos tarp katalikų ir protestantų. Kardinolas Rišeljė čia sunaikino paskutines hugenotų tvirtoves. Daugelį tų įvykių mena Atlanto pakrantėje įsikūrę miestai – bastionai, sudarantys įtvirtinimų sistemas. Gynybiniai ir navigacijos įrenginiai čia gerai išsilaikę. Statybose pritaikyti naujausi to laiko inžinerijos ir karo meno pasiekimai, kad nei vandeniu, nei per atoslūgius priešai jų neįveiktų. Vieną įspūdingą miestą – tvirtovę Bruažą, esantį prieš pagrindines Rochforto įplaukas, mes ir aplankėme. Pagal ekscentriškojo kardinolo Rišelje įsakymą 1630-1687 m. Pjeras d‘Argencourt Bruažo gyvenvietę perstatė į bastioną. Fortas plyti potvynių ir atoslūgių zonoje, iš visų pusių saugomas 7 žvalgybinių bokštų.

Aplankėme garsųjį La Rochelle uostą, kurį žinome iš A.Diumos romano „Trys muškietininkai“ . Miesto simbolis yra uosto vartų švyturiai, pro kuriuos iš vandenyno įplaukdavo laivai. Siekiant apsaugoti Prancūzijos laivus, ties laivų įplauka į La Rochell, dideliu nuotoliu nuo kranto Napoleono įsaku buvo pastatytas įspūdingas Bojardo fortas (Boyard). Tai tikras pasaulinėje architektūroje analogų neturintis bastionas vandenyne. Fortas yra 68 m. ilgio, 31-40 m. aukščio. Jame iki 1871 m. gyveno iki 260 karių. Po 1871 m. karo fortas tapo kalėjimu. Nuo 1979 m. forte įkurtas televizijos retransliacijos centras. Šiais laikais čia filmuojami įvairūs realybės šou.

Tiek dalyvavimas projekte, tiek pati kelionė mus labai praturtino. Buvo galimybė pažinti, bendrauti, tobulėti. Dalyvavimas projekte leido pažinti dalį Prancūzijos istorijos, kultūros, susipažinti su prancūzų gyvenimu, švietimo sistema. Apsikeisdami patirtimi labai padidinome naujų idėjų banką, kartu tam tikra prasme reprezentavome savo šalies švietimo sistemą. Buvo pastebėta, kad mūsų mokiniai gerai kalba angliškai. Tarptautiniai projektai galėtų praturtinti daugelio mokytojų patirtį, bet trukdo kalbos barjeras. Manome, kad ši kliūtis sumažėtų, jei mokytojams būtų organizuojami užsienio kalbų kursai, kaip tai daroma daugelio specialybių darbuotojams. Manome, kad daugelis juos lankytų ir džiaugtųsi plėsdami savo akiratį, didindami intelektą.

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose papildo mūsų žinias, ugdo naujus gebėjimus ir tai yra dar viena galimybė tobulėti.

RAMUTĖ VOLKUVIENĖ,
istorijos mokytoja metodininkė,
LORETA MAZĖTYTĖ,
matematikos ir IT mokytoja metodininkė,
Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinė mokykla