Europa – po vanagų sparnu (nuotraukos)

Lietuvos herbai Dresdeno mieste, Europos Parlamentas bei gigantiška katedra Strasbūre, Amsterdamo miesto dinamiškumas – čia tik dalis to, ką Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazistai pamatė 7 dienas keliaudami po Europą. Daugiau kaip dvigubai savo žiniomis sutriuškinę „Euroscola“ konkurse visus varžovus vanagai iškovojo teisę atstovauti Lietuvą ir sėdėti europarlamentarų kėdėse, o kartu į neįkainojamos patirties bagažą įsimesti gabalėlį kultūros iš Liuksemburgo, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos ir, žinoma, Lenkijos.

Dukart dalyvavo – dukart laimėjo

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazija nuolat dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos organizuojamuose projektuose. Septynerius metus iš eilės gimnazija laimi „Comenius“ projektą, kurio pagalba užmezgė ryšius su Italijos, Prancūzijos, Turkijos, Portugalijos ir kitų šalių mokyklomis bei plečia mokinių požiūrį į pasaulį, mokslą. „Euroscola“ dar vienas ES konkursas, kurį ši gimnazija, vienintelė Alytuje, laimėjo du kartus. „Euroscola“ vyko keliais etapais – pirmame reikėjo paruošti skaidres, prezentaciją, prie kurios daugiausia prisidėjo informatikos mokytoja Loreta Mazėtyte bei dailės mokytoja Dalia Adukevičienė, o antrajame etape – viktorinoje – viską lėmė istorinės žinios. O jau čia vaikai buvo ruošiami istorijos mokytojos Ramutės Volkuvienės. Šiemetiniai laimėtojai – vanagai – už savo varžovus buvo pranašesni visa galva, ar net dviem: Krokialaukio T.Noraus-Naruševičiaus vid. mokykla surinko 11,6 taško, Druskinkų „Ryto“ gimnazija 10,3 taško, o alytiškiai – 26,5. Taigi, dar pavasarį pergalę iškovoję gimnazistai tokius orus nusikėlė ir į rudenį – centrinėje Europoje paltai gulėjo giliai lagamine.
Po kelionės savo mokiniais labai besidžiaugusi istorijos mokytoja Ramutė Volkuvienė pažymėjo puikų mikroklimatą bei visų asmenų svarų indelį: „Vaikai labai nuoširdžiai ir gerai pasiruošė diskusijoms, pristatymams Europos Parlamente. Smagu, kai su vaikais bendrauji ir neformalioje aplinkoje, tai stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir suartina mokinį ir mokytoją. Visa tai ugdo mokinių pasitikėjimą savimi, stiprina pažinimo džiaugsmą.“ Mokytoja Loreta Mazėtytė, atlikusi organizacinį darbą ir prancūzų kalba kontaktavusi su Europos Sąjungos institucijomis, pasakojo apie visų mokytojų pastangas palaikyti mokinius morališkai, skatino juos būti aktyviais ir atsakingais.

24 pakeitė 12

Penktadienį prie jau mums įprastų ir gerai žinomų europarlamentarų, kaip Dolskis, Paksas, Imbrasas, prisijungė ir dar kolkas ne taip gerai žinomi, tačiau, kaip vėliau pamatysite, puikias perspektyvas turintys mokiniai. 24 alytiškiai tapo dalis didžiulio „Euroscola“ renginio, kuriame savo delegacijas pristatė visos Europos Sąjungos šalys. Renginys prasidėjo Europos Parlamento atstovų pasisveikinimu posėdžių salėje – buvo pasakojama apie institucijų veiklą, vyko diskusijos jaunimui aktualiais klausimais (dominavo klausimai apie Kiprą, Turkiją, Graikiją, bet apie tai vėliau) ir svarbiausia – savo šalies reprezentacija. „Buvo tiesiog euforija! Laukėme kada galėsime išeiti ir pristatyti visam Europos Parlamentui kas esame mes, lietuviai, Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazistai“, – džiaugsmu bei neišdildomais įspūdžiais dalijosi mūsų šalį pristačiusios merginos – komandos kapitonė Viltė Kunevičiūtė bei Sandra Jakulytė. Tačiau dėmesio ir pripažinimo sulaukė ne tik šios, Lietuvą reprezentavusios merginos, bet ir Evelina Baubonytė su Vytaute Gumauskaite, kurios „Eurogame“ žaidime pateko į finalinį etapą, o pirmajai pavyko ir taurę parsivežti! Trumpai apie žaidimą: komandą sudarė 4 asmenys iš skirtingų šalių ir jie, bendraudami tarpusavy bei su kitomis komandomis, turėjo atsakyti į 27 klausimus visomis ES kalbomis. Taigi puikiai kartu su aire, lenke ir kipriečiu pasirodžiusi Evelina parsivežė pergalingą trofėjų. „Iš tiesų nesitikėjome laimėti. Tiesiog linksmai, draugiškai atsakinėjome į klausimus, tokius kaip: „Kiek šalių yra Šengeno erdvėje?“ arba „Kiek procentų europarlamentarų sudaro moterys?“ ir, matyti, tai pavyko padaryti sėkmingai“, – džiaugėsi Evelina kartu laimėjusi ir finalininkams dovanotą komplektą – marškinėlius bei kepuraites.
Kalbant apie anksčiau minėtą diskusiją pravartu supažindinti su priešistore: Šis klausimas vienai valstybei, o tiksliau Kiprui, yra opus jau penkis dešimtmečius. 1974 metais turkai okupavo Šiaurės Kiprą ir ten tebesėdi iki šiol. Apie 142 tūkstančiai žmonių patyrė pabėgėlių dalią, daugelis jų ir aštrų okupantų ginklą. Sostinė Nikosija – vienintelė Europos valstybė turinti demarkacinę liniją. Taigi tokios iki šiol neišspręstos problemos tūno Kipre, kur be turkų savo įtaką turi ir ten gyvenantys graikai. Atvirų diskusijų eigoje, kaip vėliau pasakojo iš Turkijos kilęs Kipro mokytojas, taip pat turkų kilmės kiprietis mokinys klausia, kodėl Europos Sąjunga, kaipo žmogaus laisves, demokratiją ir kitas gražias vertybes puoselėjanti institucija, gali leisti Turkijai, kuri nuo 1974 metų yra okupavusi dalį Kipro, pretenduoti į šalis nares? Daug diskusijų sukėlęs klausimas nenurimo ir po atsakymo – Europos Parlamento atstovas plačiai nekomentavo ir tiesiog patarė „nebegyventi praeitimi“. „Šnekėti Europos Parlamente tokiais klausimais yra ypatingai svarbu, nes galbūt daugelis net nežino, su kokiomis problemomis susiduria Kipre gyvenantys žmonės. Džiaugiuosi, jog mano mokiniai taip aktyviai ir noriai domisi ES institucijų veikla, galbūt ateityje turėsime šviesesnį rytojų, – teigė prieš savo gimtąją šalį pasisakantis turkų kilmės mokytojas, atvežęs mokinius į Prancūziją iš Kipro bei prasitarė, – Kipras prieštaravo Turkijos narystei ES, tačiau mūsų niekas neklausė, o tik prižadėjo, jog suteiks finansinę paramą tiems, kurie paliks Kiprą, tačiau savo pažadų jie nevykdo.“
Vienas mokytojas iš Nyderlandų stebėjosi Kipro delegacijos drąsa apie tai šnekėti bei, atsisukęs į mane, pasakė: „Juk jūs, lietuviai, tikrai geriau nei bet kas kitas žinote, kas yra okupacija“, o dailės mokytoja Dalia Adukevičienė liko sužavėta jaunų žmonių ryžtu bei atkaklumu siekti teisybės pasitaikius tokiai puikiai galimybei tiesiai demokratijos židinyje – Europos Parlamente.

Lietuva prieš Europą

Nors Lietuvos vardas pasauly skamba jau trečiąjį dešimtmetį, daugeliui mes vis dar neegzistuojam. Nežino mūsų alfabeto, geografinės padėties, maišo mus su kaimynais, o kartais, net to patys nesuvokdami, mūsų trispalvę naudoja kasdienybėje.
Visa nesusipratimų virtinė prasidėjo jau Europos Parlamente, kuomet aš nebuvau įleistas, nors buvau akredituotas žurnalistas, mat su broliais latviais sumaišė. Keletą minučių trukęs nesusipratimas greitai išsisprendė – staiga buvo susivokta, jog kalbama apie dvi skirtingas valstybes.
Dar vienas, ypatingai nemalonus nesusipratimas, įvyko žaidžiant žaidimą „Eurogame“, kuomet 25 kalbomis buvo užrašyti klausimai apie ES. Deja, bet lietuvių kalba šio klausimo nebuvo. Prie raidelių lt nė vienos iš ąčęėįšųūž nebuvo. Vienai iš koordinatorių pasakius pastabą, jog tai ne lietuvių kalba užrašytas klausimas, ji sutriko: „Tikrai? O tai kokia kalba čia parašyta?“. Rezultatas: Europa 0 – 2 Lietuva. Dar vienas įdomus, o gal labiau absurdiškas nutikimas įvyko Liuksemburge. Bendraudamas su vietiniais žmonėmis prisistačiau kaip žurnalistas iš Lietuvos. „O, kaip šaunu! Aš irgi norėčiau būti žurnalistu arba fotografu. Bet, luktelk, o kur ta Lietuva?“ – stebėjosi liuksemburgietis, matyt, neypatingu išprusimu, bet žurnalistams reikalingu smalsumu. Tačiau pats juokingiausias momentas tas, jog kiekvienas sostinės gyventojas bent jau kasdien po keletą kartų pažiūrį į mūsų vėliavą. Vieni nuliūsta pavėlavę, kiti džiaugiasi suspėję. Liuksemburge viešojo transporto grafikas išskirtas į tris dalis ir nuspalvintas geltona, žalia, raudona spalvomis bei nuguldytas horizontaliai. Štai kodėl Lietuvos vėliavos spalvos tokios svarbios Liuksemburgiečių kasdienybėje. Europa 1 – 2 Lietuva.
Kelionės metu užsukome į Vokietijos miestą Drezdeną, kuris ypatingą duoklę atiduoda Lietuvos ir Lenkijos karaliui bei Saksonijos kunigaikščiui Augustui II-ąjam, mat būtent iš šio miesto karalius yra kilęs. Įdomu tai, jog mieste galime pastebėti įamžintus Lenkijos ir Lietuvos valstybių herbus. 2-2. Ir galiausiai rezultatą Europos naudai nulemiantis pastebėjimas: Vienas vaikinas Briuselyje savo batus susirišo Lietuvos spalvom numargintais raišeliais. Įdomu, ar jis tai žino?
Visų įspūdžių neišvardysi, visų jausmų neaprašysi, bet kai ką reikėtų pabrėžti – pilietiškumo ir patriotizmo jausmą. „Jūs nežinote koks pasididžiavimo jausmas apima, kai tu neši Lietuvos vėliavą Europos parlamente“- pasakė abiturientė Sandra Jakulytė…

Lukrecijus Tubys,
žurnalistas, lydėjęs grupę,
buvęs Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos auklėtinis