Kaip pirmokai sekė pasaką…

Šaltą spalio popietę, kai už lango siautė lietus, lietuvių kalbos kabinete skambėjo jaunatviškas juokas ir šurmulys, susirinkę Ia ir Ib klasių mokiniai vakarojo…Ką gi jie ten darė ? O ten mokiniai daug nuveikė ! Jie ne šiaip nuobodžiai laiką leido, o suko galveles ir prisiminė viską, ką išmoko apie tautosaką, keliavo senovės lietuvių pramintais gyvenimo takais, o kelionės vedėjos – moksliukė (Rimutė Budrevičiūtė) ir senelė (Kamėja Dėnaitė) įprasmino jaunosios ir senosios kartos ryšio svarbą.
Vakaronė prasidėjo senosios ir jaunosios kartos inscenizuotu konfliktu: senolė koneveikė netikusią jaunimo kultūrą, pavyzdžiui, trankią muziką, o moksliukė teigė, jog apie liaudies kūrybą daug ką išmano, tai mokiniai įrodė dirbdami komandose, kurių pavadinimai atitiko liaudies simbolius.Pirmoji užduotis buvo gana sudėtinga – mokiniai turėjo kuo originaliau suvaidinti pateiktą pasakojamosios tautosakos tekstą ir nusakyti jo žanrą. Užduotis sunki, tačiau saldūs prizai, kurie suvalgyti virto kaupiamaisiais taškais, paskatino dar įnirtingiau rungtis antroje užduotyje – mįslių ir patarlių viktorinoje.Komandos puikiai perprato gamtos motyvus smulkiojoje tautosakoje, bet daugumai koją pakišo trečioji, sudėtingiausia užduotis- liaudies dainų analizė, pasirodo, ne visi senovės lietuvių simboliai dabartiniai jaunimo kartai suprantami, tačiau gerai pamąstę, remdamiesi mokytojos patarimais, susidorojome ir su finaline užduotimi.Vakaronė ėjo į pabaigą, senelė su moksliuke susumavo taškus, paskelbė laimėtojų komandą, kuri buvo sudaryta iš Ia mokinių. Jie laimėjo didįjį prizą, žemdirbystės kultūrą menantį, ekologišką naminių obuolių sulčių stiklainį, papuoštą laimėtojų dedikacijomis.

Taigi taip, smagiai, pirmokai apibendrino išeitą tautosakos kursą, vėliau savo žinias demonstravo ne tokiame linksmame – rašomajame darbe. Tikimės ateityje dar susitikti liaudiško pobūdžio vakaronėse, kurių metu netradiciškai perprantame senųjų tradicijų svarbą.

I a klasės mokinė

Rimutė Budrevičiūtė