Senoji mokykla
Myliu ją savo devyniasdešimt septynerių senolę, savo prosenelę, mamos senelę. Labai džiaugiuosi, kad ji dar gyva, juk visko būna, ne kiekvienam lemta sulaukti šimto. Ji santūri, mažakalbė, daug dirbanti. Nors kalba mažai, tačiau daug galima išskaityti iš jos raukšlėto veido, ypač iš jaunystės blizgesį praradusių akių, pavargusių rankų. Ne visi …