Istorija (nuotraukos)

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija (nuo 2010 m. birželio 1 d.) – viena seniausių Alytaus miesto švietimo įstaigų, 2009 m. ji šventė 90 metų jubiliejų. Gimnazijos istorija prasidėjo 1919 metais, kai Alytaus apskrities valdybos pirmininko pavaduotojui Jonui Maknickui pavyko gauti Švietimo ministerijos leidimą įkurti Alytuje keturklasę vidurinę mokyklą. Jam daug padėjo didelis Dzūkijos mylėtojas ir giminaitis dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, tuo metu buvęs Dailės departamento direktoriumi.

Pirmuoju šios mokyklos direktoriumi 1919 metais rugsėjo 1 d. paskiriamas mokytojas Kazimieras Klimavičius, kuriam teko didelis rūpestis surasti mokyklai patalpas. Savo rašte Švietimo ministerijos Aukštojo mokslo departamentui K. Klimavičius rašė: ,,Nesuradus pačiam miestely namo, buvo apžiūrėtos netoli miestelio esančios artilerijos kazarmės.“ Mokyklai gavus caro kareivinių pastatą, K. Klimavičius nuoširdžiai rūpinosi lėšomis jo remontui, o kadangi jų nebuvo, darbo ėmėsi mokiniai ir jų tėvai. Buvo nuveikta tiek, kad galima buvo jame įkurti mokyklą.

Mokykloje pirmaisiais metais buvo dėstoma 12 disciplinų: lietuvių, vokiečių, prancūzų kalbos, istorija, geografija, gamta, aritmetika, algebra, geometrija, grafika, dainavimas ir tikyba. Vadovėlių nebuvo. Mokytojas K. Klimavičius parašė matematikos vadovėlius. Mokytojas S. Slavėnas – literatūros teorijos konspektą. Mokytojas A. Balynas iš parašytų konspektų diktavo gamtos mokslų pagrindus.

Mokykloje, išlaikę įstojamuosius egzaminus, 1919 metų spalio 1 d. mokslą pradėjo I ir II klasėse 46 mokiniai. Mokinių skaičius nuolat didėjo.

Pirmoji laida baigė 1922 metais. Nuo šios datos skaičiuojamos laidos. 2015 metais mokyklą baigė 93-oji laida.

Pirmasis vadovas K. Klimavičius buvo laisvamaniškas žmogus ir tai buvo priežastis 1923 metais jį atleisti iš vidurinės mokyklos direktoriaus pareigų, nes ,,susikirto krikdemų politika, orientuota į Bažnyčią, ir K. Klimavičiaus laisvamaniškumas. Mat didžiausia kliūtis buvo tai, kad mokykloje buvo bandoma įvesti privalomą tikybos dėstymą, o K. Klimavičius su tuo nesutiko.“ Mokinių prisiminimuose išliko Mokytojo svarbiausi bruožai – begalinis atsidavimas mokyklai ir savo gimtajam kraštui, optimistiškumas, išmintis bei žmoniška šiluma.

1923 metais direktoriumi buvo paskirtas kun. Juozas Jakštys. Tai buvo tolerantiškas žmogus, baigęs dvasinę akademiją Petrograde, turįs teologo magistro laipsnį, matęs daug pasaulio šalių. Tais metais, įsteigus penktąją klasę, mokykla pertvarkyta į progimnaziją, kuri pradėjo veikti naujose patalpose. Buvo išardytas Alytaus mieste buvusių Saratovo kareivinių medinis pastatas ir pastatytas naujas ir dabar stovintis namas – Žalioji mokykla.

1924 metais rugsėjo 1 d. atidaryta šeštoji pagrindinė ir ketvirtoji lygiagreti klasės. 1925 m. rugpjūčio 1 d. švietimo ministro įsakymu mokykla pertvarkyta į Alytaus valstybinę gimnaziją, atidaroma septintoji klasė, o 1926 metais

liepos 10 buvo sukomplektuota ir paskutinioji – aštuntoji klasė.

1927 metais birželio 15-ąją gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą. Mokslą baigė 17 mokinių, pradėjusių mokytis 1919 metais.

Gimnazijoje veikė įvairios moksleivių organizacijos: skautai, ateitininkai, šauliai. Gimnazistai leido ne vieną spaudinį. Gimnazistai organizuodavo įvairius renginius. Ypač aktyvūs buvo gimnazijos literatai.

1927 metais buvo atkeltas naujas direktorius Steponas Vaitkevičius – taktiškas ir tolerantiškas pedagogas. Vadovavo iki 1934 metų. Tiek mokytojai, tiek mokiniai direktorių mini tik geru žodžiu, prisimena jį kaip labai reiklų, puikiai dėstomą dalyką išmanantį pedagogą, visada ir visur auklėjantį tik savo pavyzdžiu.

Stepono Vaitkevičiaus didžiausias dėmesys sukauptas į aukšto lygio žinias, kad gimnazijoje gautos žinios prilygtų Europos mokinių žinioms, kad nebūtų gėda studijuoti užsienyje.

Gimnazijoje jau dėstomos 26 disciplinos, mokinių skaičius gausėja, tad samdomos patalpos mieste, privačiuose namuose. Visų mieste buvusių klasių moksleiviams tik fizikos, gamtos, fizinės kultūros pamokos vykdavo centriniuose rūmuose – Žaliojoje gimnazijoje.

Naujų švietimo sistemai skirtų pastatų statybą būtų galima sieti su 1936 metų švietimo įstatymu, kuris nustatė, kad pradinė mokykla – 6 metų, o gimnazija – 7 metų.

Alytaus gimnazijos ateičiai svarbus vienas pradinės mokyklos pastatas. 1933 metais iškilo pradžios mokykla Birutės ir Pulko gatvių kampe (tai dabar senasis Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos pastatas).

1934 metais Alytaus gimnazijai ėmė vadovauti Pranas Gustaitis. Jis didelį dėmesį skyrė bendravimui su Alytaus įgulos kariais, nes  buvo tėvynės patriotas ir rūpinosi jos gynimu.

Gimnazijoje daug dėmesio skiriama užklasinei veiklai. 1935–1936 metais gimnazijoje veikė 11 būrelių, kuriuose mokiniai ugdė kūrybinius sugebėjimus, tvirtino ir gilino savo žinias, formavo pasaulėžiūrą.

Nuo 1935 metų gimnazijos direktoriumi buvo Adolfas Orvidas. Jo dėka gimnazijoje buvo stipri drausmė ir tvarka. Jis ypač kėlė didžiulius drausmės reikalavimus.

Mokiniai vaikščiodavo pasitempę, tvarkingi, blizgančia avalyne, išlygintomis kelnėmis. ,,Drausmingas žmogus, tai pareigingas savo Tėvynės pilietis ir geras specialistas“, – mėgdavo pabrėžti direktorius.

1940 metais gimnazija buvo susovietinta: prijungtos pradinės klasės ir paversta dešimtmete vidurine mokykla. Tačiau jos niekas tokia nelaikė. Visi tik ir tekalbėjo apie gimnaziją.

1940–1941 metais vidurinei mokyklai vadovavo Stasys Totorius. Tautinės mokyklos koncepcija buvo panaikinta. Labai aktyviai imta propaguoti sovietinį gyvenimo būdą. Jis buvo uolus sovietinės koncepcijos vykdytojas. Tik ne visi mokytojai jo klausė. Mokytojai patriotai buvo tremiami, tarp jų ir buvęs direktorius Steponas Vaitkevičius, kuris ir mirė tremtyje.

Vokiškosios okupacijos metu 1941–1944 metais Alytaus gimnazijos direktoriumi buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Stasys Barzdukas. Tai buvo didinga asmenybė, vienas iš įžymiausių respublikos lituanistų.

S. Barzdukui buvo nepriimtina nei raudonoji, nei rudoji okupacija. Jis matė, kaip trypiama tai, kas jau buvo sukurta, kaip smaugiama ir atimamas brangiausias tautos turtas – Laisvė. Nepaisant nepalankios atmosferos, jo pastangų dėka klestėjo dramos teatras, koncertavo gimnazijos choras.

1941 metų rudenį savo skaitlingumu Alytaus gimnazija buvo didžiausia Lietuvoje.

Po vokiečių okupacijos 1944 metais iš vienos Alytaus gimnazijos buvo sudarytos dvi – 1-oji berniukų ir 2-oji mergaičių – gimnazijos. Pokario metais švietimui buvo keliami dideli reikalavimai. Be tiesioginio darbo, mokytojas turėjo būti aktyvus visuomenininkas, ateistas, o direktorium – tik komunistas arba komjaunuolis. Tačiau 1944 metais geriausiu atveju galima buvo surasti tik ateistą. Dabar į gimnaziją grįžo sovietinė koncepcija.

1944 metais mergaičių gimnazijos (tai mūsų gimnazijos ištakos) direktorė Stefanija Haškerienė nepakluso mokyklos sovietizavimui ir didžiausią dėmesį skyrė mergaičių dorovingumui, darbštumui ugdyti, estetiniam auklėjimui. Jokių organizacijų, jokių politikų. Todėl ji ir vadovavo neilgai. 1945 metų balandžio mėn. kartu su šeima buvo ištremta.

Nuo 1945 metų iki 1949 metų mergaičių gimnazijai, o nuo 1949 metų iki 1950 metų – jau antrajai vienuolikametei vidurinei mokyklai vadovavo Larisa Kunčinienė. Norėjo ar nenorėjo – privalėjo kurti pionierių ir komjaunimo organizacijas, ,,auklėti“ mokinius sovietinio internacionalizmo dvasia.

1950–1951 metais antrajai vidurinei mokyklai vadovavo Vytautas Daraškevičius, 1951–1952 metais – Elena Levulienė, 1952–1955 metais (1954 metais pradėtas mišrus mokymas) – Elena Žvaliauskienė, 1955–1958 metais – Ona Šiurkutė. Šie direktoriai turėjo derintis prie sovietinės koncepcijos, o tai buvo ne lengva. Todėl jie trumpai vadovavo mokyklai.

1958–1985 metais – net 27 metus mokyklai vadovavo Pranas Ringys. Vadovauti tuometinei mokyklai jau buvo kur kas lengviau, nes pedagogų kolektyvas jau buvo susitelkęs, vieningas, draugiškas ir darbingas.

Šiuo ilgu P. Ringio vadovaujamu laikmečiu svarbiausios buvo kelios darbo kryptys: sąmoningos drausmės ir rimto požiūrio į mokymąsi ugdymas; politechninis gamybinis mokymas (1960 metais buvo įkurta mokomoji spaustuvė, 1971 metais buvo pradėtas dėstyti automobilizmas); materialinės bazės stiprinimas; užklasinės veiklos tobulinimas; daug dėmesio buvo skiriama ryšių su mokinių tėvais stiprinimui ir gerinimui (svarbi buvo tėvų komiteto veikla).

1974 metais buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas su didžiule sporto sale.

1985–1996 metais mokyklai vadovavo direktorė Onutė Buinevičiūtė. Atkūrus Lietuvos valstybę, švietimo sistemoje papūtė nauji vėjai. Nuo 1990 metų mokyklos koncepcija – tautinė mokykla. 1992–1993 mokslo metais pereinama prie dešimtbalės mokinių žinių vertinimo sistemos. 1996 metų rugsėjo 1 d. mokykloje nebeliko pradinių klasių.

1994 metais gruodžio 1 d. mokyklai buvo suteiktas Adolfo Ramanausko-Vanago, vieno reikšmingiausių Lietuvos rezistencinės kovų vadų, vardas. Nuo tų metų kovo 6-ąją, Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo dieną, mokykloje švenčiama Mokyklos diena.

1996–2000 metais mokyklai vadovavo Algimantas Alytis Čeplinskas, jis kūrė Adolfo Ramanausko-Vanago asmenybės pagerbimo tradicijas mūsų mokykloje.

Nuo 2000 metų rugsėjo 1 dienos mokykloje buvo pradėtas įgyvendinti profilinis mokymas. Moksleiviai, jų tėvai, mokytojai nutarė, jog mokykloje būtų humanitarinis profilis su socialine pakraipa ir realinis profilis su daliniu technologiniu mokymu (vairuotojų mokymu).

2000 metais mokyklai pradėjo vadovauti Virginijus Skroblas. Mokykloje stiprinamas pažangumas ir lankomumas, bendravimas ir bendradarbiavimas, siekiama vėl susigrąžinti gimnazijos vardą.

Nemažai galimybių įgyti įvairiausių žinių ir įgūdžių mokiniams suteikia neformaliojo ugdymo veikla.

Mokykloje puoselėjamos tradicijos: Rugsėjo pirmosios šventė; akcija ,,Diena be automobilio. Judriausia Alytaus mokykla (JAM)“; Europos kalbų diena (galima mokytis net šešių užsienio kalbų: anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir lotynų); Mokytojų diena; lapkričio 29 – Adolfo Ramanausko-Vanago žūties dienos minėjimas; karnavalas; Šimtadienis; vienas iš mokyklos prioritetų yra pilietiškumo ugdymas, todėl kasmet švenčiamos svarbiausios valstybės šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji; Užgavėnės; Šauniausio mokinio rinkimai; Mokyklos diena (tai netradicinių renginių diena); Motinos diena; Paskutinio skambučio šventė.

Mokiniai aktyviai dalyvauja konkursuose, olimpiadose, įvairiuose projektuose, mokytojai veda įvairias integruotas pamokas.

Lietuvai įstojus į ES, mokykloms atsivėrė naujos galimybės daugiau bendrauti su kitų Europos šalių švietimo įstaigomis. Ir mūsų mokykla aktyviai dalyvauja projektuose nuo 2005 metų (ES „Socrates“ programos koordinavimo paramos fondo lėšomis vykdomuose „Comenius“ projektuose). Tokie projektai skatina mokinių domėjimąsi mokomaisiais dalykais, kūrybiškumą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. (Platesnė informacija specialiame mokyklos svetainės puslapyje)

Mūsų mokyklos sportinė bazė yra viena geriausių mieste: didelė, graži, tvarkinga ir renovuota sporto salė, treniruoklių bei aerobikos salės. Įspūdingiausias ir unikalus net Respublikoje sportinis renginys – krepšinio turnyras ,,Sugrįžę paukščiai“, vykstantis nuo 1996 metų. Jį organizuoja kūno kultūros mokytojas metodininkas Jonas Baltrušaitis.

2010 metų balandžio 26 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-605 akredituota Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinėje mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa (valstybinis kodas 301001001).

2010 metų gegužės 27 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-139 nuo 2010 metų birželio 1 d. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

Gera yra ta mokykla, į kurią norisi sugrįžti. Taigi, mokykla, kurioje mokėmės ir mokomės, yra mūsų Pažinimas, Draugystė, Meilė, Viltis – mūsų užuovėja, mūsų namai.

Parašykite komentarą