Jaunimo organizacijų savaitgalio akademija Nemunaityje

Paskutinį  saulėtą rugsėjo savaitgalį (27-28 d.) mūsų gimnazijos ateitininkai ( vadovė Irena Motūzienė ) ir maironiečiai  (vadovė Janina Zelenienė)  drauge su Alytaus miesto mokyklų skautų organizacija ( vadovė Marija Butkevičienė) išvyko į jaunimo   savaitgalio   akademiją  „KompASaS 2014“ Nemunaityje.

Susipažinimo žaidimai ir pralinksmino, ir suartino

Ateitininkų vadovė Irena Motūzienė paskelbė iškilmingą stovyklos atidarymą. Pakėlę tautinę vėliavą ir  sugiedoję  tautišką giesmę,  pradėjome susipažinimo žaidimus. Ant  vaivorykštės rato, kurį  visi laikėme  ištempę , besiritinėjantis kamuolys skubėjo tai prie vieno, tai prie kito  stovyklautojo.  Kiekvienas turėjome pasakyti, kas esame, kokie mūsų  pomėgiai. Iš tikrųjų žaidimas ne tik praskaidrino nuotaiką, bet ir supažindino, suartino.

Ar pažįstame savo vidinį ,,aš“?

,,Sveikame kūne- sveika siela,“- sakė senovės graikai.  Taigi  pavalgę stovyklos valgykloje skanius pietus pasirengėme išklausyt įdomių minčių apie žmogaus dvasią ir sielą, apie tai, kuo skiriasi dvasia nuo sielos, ar mes pažįstame save?   Į svečius pakvietėme  Alytaus miesto S. Kudirkos ligoninės polityvios  pagalbos vyriausiąjį  gydytoją , Dainavos krašto ateitininkų pirmininką Almantą Geležių. Jis ne tik pasakojo, pateikė įdomių minčių iš Biblijos, bet ir mus visus įtraukė į diskusiją. Supratome, kad dar daug ką turime pažinti, suvokti,  kokia mūsų  gyvenimo prasmė?

Paskui  pasidalijome  patirtimi, ką jau esame nuveikę, ką dar nuveikti žadame, kokie  kiekvienos organizacijos tikslai , nuostatai. Ateitininkai pasakojo organizacijos  susikūrimo  istoriją , maironiečiai supažindino su savo veiklos kryptimis  ( literatūrinėmis išvykomis, maironiečių sambūriais,  gerumo akcijomis), skautai ne tik apie savo darbus  pasakojo, bet  ir smagaus, humoristinio  žaidimo išmokė.

Laužo liepsnos ir rugsėjo žvaigždžių sąjunga

Koks gi stovyklautojų vakaras be laužo?  Laužas šildo  sužvarbus,   žadina romantiškus jausmus, jo liepsna , kylanti į dangų, ragina atidžiau pasižiūrėti į žvaigždes.  O jos spindi kaip deimantai. Kažkuris iš mūsų pasakė: „Tiek daug žvaigždžių  nesu matęs…“   Ne tik grožėjomis , bet ir žaidėme, pokštavome, išdykavome. O laužo  liepsna supo mus , šildė ir skubėjo susilieti su žvaigždžių spindesiu.

Nakties žaidimai

„Nakties darbai- dienos juokai , -sako liaudies išmintis, taigi po mišką bėgioti naktį ne visai drąsu pasirodė.   Žaidėme „Žinutės nešimą“ ir „Paklydusius  žvėris.“   Tokie žaidimai moko būti budriems, ištvermingiems, ugdo drąsą  ir  lavina fantaziją.

***

Sekmadienio rytą sudalyvavę Šventose Mišiose    Nemunaičio Marijos Gimimo bažnyčioje sugrįžome  į stovyklą atsisveikinti vieni kitų , pasidalyti tuo,  kas labiausiai patiko, ką norėtume parsivežti,  pasilikti sau , ką palikti.  Kiekvieno  iš mūsų širdyse liko šiluma ir draugiškumo jausmas,  sugrįžę  norėtume pasidalinti puikia  nuotaika,    įgyta patirtim , žaidimais   su  draugais ir  bendraklasiais.  Na , o palikti… tai turbūt tik rudenio  žvarbą .

Kiekvienos   jaunimo  organizacijos  tikslai labai  kilnūs- mylėti Tėvynę, Dievą, daryti gerus darbus . Tačiau pirmiausia turime pažinti, pamilti  vieni kitus.  To ir siekėme dvi dienas  stovyklaudami  savaitgalio   akademijoje.

 

Maironietė Liveta Šerpytytė