Mokykla žmogaus gyvenime-dvasingumo šventovė

Gruodžio 17 dieną Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos  bendruomenės nariai  – mokytojai, mokiniai ir kiti darbuotojai –   susirinko švęsti  ypatingos šventės – gimnazijos 95-erių  metų  jubiliejaus. Anot direktoriaus Virginijaus Skroblo, čia pat gimnazijos 100-metis, tačiau reikia pasidžiaugti, ką jau iki šio gražaus jubiliejaus esame sukūrę.  O iš tikrųjų vien per pastaruosius  penkerius metus puikių rezultatų būta. Ir ne tik turtinga materialinė bazė sukurta, bet ir gražių laimėjimų įvairiuose konkursuose, renginiuose, varžybose pasiekta, 1020 abiturientų į gyvenimą išleista. Ir tai yra visų mūsų bendro darbo vaisiai. Apima pasididžiavimo jausmas, kai  daugelis Alytaus miesto mokinių pareiškia norą ateiti mokytis į mūsų gimnaziją, į vieną iš seniausių miesto mokyklų.

Gimnazijos bendruomenę atvyko pasveikinti daugybė svečių: Alytaus miesto meras, savivaldybės administracija, kariškiai, švietimo skyriaus vedėjas ir vyriausieji specialistai, partizanų  vado A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Alytaus miesto mokyklų vadovai. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė didžiavosi, kad  Alytus- jos tėvų jaunystės miestas, kad šioje mokykloje dirbo jos tėvelis. Prisiminti prabėgusius metus savoje mokykloje  atėjo  ir buvę mokytojai  bei mokiniai. Prieš ketverius metus gimnazijoje mokęsis Lukrecijus Tubys sakė, jog ši mokykla jam davė ne tik žinių, bet ir dvasingumo pamokas, be kurių žmogus negali būti tikru žmogumi. O daugiau kaip prieš 40 metų baigęs šią mokyklą  ir jau  per 30 metų joje dirbantis Raimondas Gelžinis didžiavosi, kad  būtent šioje mokykloje, Birutės gatvėje, prabėgo daugiau kaip pusė gyvenimo, ir jei reikėtų pradėti  viską iš pradžių, jis nieko nekeistų- rinktųsi  pedagogo kelią.

Visus sudomino ir sužavėjo improvizuota miesto ir mokyklos istorija. Mokiniai pasakojo apie Dzūkijos kraštą, Lietuvai ir pasauliui davusį nemažai vardų ir nemažai gražių darbų. Daugelį  ryškių asmenybių išugdė Žalioji mokykla. Šita „žalioji“ mokykla buvo pirmoji  Alytaus gimnazija – su savo istorija, kūrėjais, mokytojais ir galybe mokinių. Pažvelgta į mokyklos gyvenimą nuo tarpukario iki šių laikų.  Tarpukario Lietuvos mokyklą improvizavo gimnazijos mokytojai. Atrodo,  nuo to laiko daug kas pasikeitė, bet daugelis dalykų tebelieka aktualūs: ir  auklėjimo principai, ir  tautiškumo idėjų puoselėjimas, ir meilės kalbai ugdymas, ir  jaunatviškas mokinių maksimalizmas. O ką išgyveno  pokario  mokytojas, mokinys, žmogus, gimęs ,,po karo miestely“?  Dramatišką egzistenciją – laisvės troškimą, norą kovoti,  nepasiduoti  ir, be abejo, skaudžias netektis. Ir iš Alytaus mokytojų seminarijos išėjo į miškus likimo broliai, tarp jų – ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurio vardu vėliau ir buvo pavadinta  mūsų mokykla. Šiandien  galime didžiuotis savo miesto, savo senosios mokyklos praeitimi.

Šventės pabaigoje  gimnazijos direktorius suintrigavo,  jog 100-mečio proga bus išleista knyga ,,100 laiškų gimnazijos 100-mečiui“. Jis ragino visus – mokytojus, seniau čia dirbusius, buvusius bei dar besimokančius mokinius – rašyti  laiškus mokyklai, dalintis patirtimi, prisiminimais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Po penkerių metų, susirinkę švęsti gimnazijos 100-mečio,  pasidžiaugsime dar prasmingesniais darbais, o parašyti laiškai bylos, kad mokykla žmogaus gyvenime yra  svarbiausia  dvasingumo šventovė.

                                                                Janina Zelenienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė