Ir istorija gali būti įdomi
Apsiniaukusį gegužės 26 rytą būrys pirmų–trečių klasių mokinių skubėjo ne į pamokas, o į Vilnių. Mūsų gimnazijos atstovams bendradarbiaujant su Tarptautine komisija nacių ir sovietmečio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, mes turėjome puikią progą aplankyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinius. Atvykę buvome paskirstyti į dvi grupes: vieni vyko į Tolerancijos centrą, kiti – į holokaustui skirtą ekspoziciją.
Tolerancijos centre mums papasakojo apie žydų šventes – Pesach, Šabą. Šabą pabandėme švęsti mes patys. Sužinojome, kad pagal tradiciją ant stalo turi būti du kepalai duonos (tuo turi pasirūpinti moterys), o vyrai turi įpilti vyno visiems šeimos nariams ir į didžiąją taurę, iš kurios negeria niekas, kadangi ji skirta jų Dievui. Visi kartu laužėme duoną, gėrėme vynuogių sultis („vyną“). Šabo metu judėjams draudžiama dirbti, kurti ugnį, gaminti maistą ar net toli keliauti iš savo namų. Buvo leista pavartyti Šventąją knygą Torą, žydų kalendorius – sužinojome nemažai įdomių faktų apie žydus ir jų tradicijas. Be to, pamatėme daug paveikslų, kuriuos nutapė žydų dailininkai. Šiame centre netgi apžiūrėjome Marko Šagalo (Mark Chagall) nutapytą paveikslo kopiją su Vilniaus Didžiosios Sinagogos interjero fragmentu. Gidė mums papasakojo, kad visos medinės sinagogos Lietuvoje buvo sudegintos, o iš mūrinių liko tik jų fragmentai.
Vos tik įėjus į pastatą, kuriame yra holokaustui skirta ekspozicija, visų dėmesį patraukė didelė ant sienos pakabinta šeimos nuotrauka. Atėjus gidei ekskursija prasidėjo būtent nuo pasakojimo apie šią nuotrauką. Joje – Fanios Brancovskajos šeima, iš kurios tik ji ir dar viena giminaitė išliko gyvos per holokaustą. Tačiau pati ekskursija čia buvo kitokia negu įprastame muziejuje: mums buvo pasiūlyta pasiskirstyti į grupeles.Kiekviena grupelė gavo po užduotį –atsakymus galėjome rasti skirtinguose ekspozicijos kambarėliuose. Ieškodami atsakymų visi aktyviai diskutavome, kalbėjome apie savo jausmus ir nuotaikas, baisėjomės tokiu žiauriu elgesiu su žydų tautos asmenimis.
Po visų ekskursijų dar buvo likę laiko pasivaikščioti po Vilniaus gatves, pavalgyti, šio bei to nusipirkti. Besigrožint Vilniaus senamiesčiu po truputėlį nyko slogi nuotaika, daugelį apėmusi pabuvus holokaustui skirtame muziejuje.
Kad ir kaip būtų gaila, mūsų ekskursijos laikas pasibaigė, todėl visi laimingi ir kupini įspūdžių pajudėjome Alytaus link. Norėtume labai padėkoti už informatyvią, įdomią, prasmingą ir labai smagią ekskursiją šaunioms mūsų mokytojoms: Giedrei Škarnulienei, Meilei Platūkienei, Snieguolei Valentukonienei bei Irmai Čeplinskienei.
Iveta Paškauskaitė, III c klasės mokinė,
Inga Gražulytė, III e klasės mokinė
