Keliam nykščius už Anykščius!
Birželio 10 d. gimnazijos šauniausiems mokiniams buvo dosniai atlyginta – mokykla padovanojo kelionę į Anykščių kraštą. „Tai puiki proga atsipalaiduoti pasibaigus mokslo metams,“ – teigė keliavę po Aukštaitiją.
Ankstų rytą pajudėję iš Alytaus pirmiausia aplankėme Anykščių arklio muziejų. Muziejuje ne tik sužinojome, koks svarbus arklys buvo praeities lietuviams, bet dar ir įsitikinome, kad iki šiol šis gyvulys labai naudingas ir įdomus. Antras aplankytas objektas – Šeimyniškėlių piliakalnis, anksčiau vadintas Voruta. Kupini jėgų nesunkiai užlipome į šį vienintelį visiškai ištirtą piliakalnį Lietuvoje. Ant šio piliakalnio kadaise stovėjo karaliaus Mindaugo ir LDK Vytauto laikų medinės pilys. Apžiūrėję eksponatus, sunkiai atskyrėme, jog tai ne tikri pilėnų buities likučiai, o jų kopijos – apyrankės, segės, strėlių antgaliai, žvangučiai ir visi kiti daiktai atrodė kaip iš XIII amžiaus. Trumpam į praeitį nukėlė ir prajuokino senovės žaidimai bei bandymai šaudyti iš lanko. Išalkę galėjo užkąsti skanių sausainių, išgerti karštos raudonėlių ir kiaulpienių žiedų arbatos. Mokinius sudomino žiesti moliniai arbatos puodeliai – visai tokie, iš kokių gėrė mūsų protėviai. Šeimyniškėlių piliakalnyje visiems labai patiko.
Ypatingi potyriai buvo Siauruko muziejuje, kuriame ne tik pamatėme eksponatus, bet ir galėjome paliesti bėgiais riedėjusius traukinius, pasišildyti stoties viršininko kėdėje, išbandyti stoties darbuotojo triratį ir visi kartu pasverti savo nuotaiką ant vagonams sverti skirtų svarstyklių. Beje, pasivažinėjimas siauruku prilygo kelis kartus greitesnėms vasaros rogutėms. Ant Kalitos kalno įsikūręs atrakcionas bene labiausiai pradžiugino, nes važiuodami namo mokiniai savo emocijas išreiškė šūksniais: „Čia tai jėga!“, „Žiauriai patiko!“. Viešėdami Anykščiuose, negalėjome nenusifotografuoti prie galingojo Puntuko. Šalia Puntuko pamatėme baigiamą statyti unikalų objektą – Lajų taką, kurį viliamės, kai tik bus atidarytas, aplankyti. Karštą vasaros dieną vykusioje kelionėje visus labai gaivino šalti ledai.
Nors grįžome pavargę, visų veiduose švytėjo šypsenos ir skambėjo padėkos žodžiai mokytojams Astai Grimalauskienei, Tomui Balynui bei mūsų gimnazijai.
Visi kelionės dalyviai kelia nykščius už Anykščius, edukacinę programą, naujas žinias bei pramogas!
Indrė Surdokaitė, I a klasės mokinė
Po kelionės keletas gimnazistų pasidalijo patirtais įspūdžiais
Anykščiuose apsilankiau pirmą kartą ir man labai patiko. Tikrai nesigailiu, kad anksti kėliausi. Aplankytose vietose sužinojau daug naujų dalykų, pamačiau dar neregėtų vaizdų. Iš tiesų labai gaila, jog arklio muziejuje taip ir nepamatėme tikro arklio, ant kurio būtume galėję pajodinėti, tačiau visa kita buvo labai įdomu ir informatyvu. Turbūt ne man vienai didžiausią įspūdį paliko rogutės. Jomis važiuoti buvo taip linksma, jog net nenorėjau sustoti! Tikiuosi, kad Anykščius aplankysime ir kitą kartą, kai bus atidarytas Lajų takas. Labai norėtųsi ten pasivaikščioti. Esu labai dėkinga mokytojams ir mokyklai, organizavusiai šią išvyką!
Gabrielė Fišerytė, I f klasės mokinė
Ši kelionė labai patiko. Buvo smagu išvykti ir geriau pažinti Anykščių kraštą, išbandyti vasaros rogučių pramogą. Tokios kelionės palieka daug gerų įspūdžių ir skatina siekti geresnių mokslo rezultatų.
Edita Žėkaitė, IV k klasės mokinė
Ekskursija į Anykščius labai patiko, tikrai nesigailiu važiavusi. Aplankėme nemažai ir labai įvairių vietų, todėl ši kelionė neprailgo, buvo įdomu. Labai gaila, kad tai paskutinė tokia mano kelionė, bet džiaugiuosi, kad nepraleidau puikios progos keliauti ir pabendrauti su šauniais mokytojais. Ačiū jiems ir mokyklai už padovanotą išvyką.
Gerda Žilionytė, IV a klasės mokinė
