Stovyklos akimirkos
Kur žilasis Nemunas teka,
Kur murmeklės pušys pasaką seka,
Ten prisiglaudęs medinių namelių miestelis-
Gyvas, žalias ir mielas kampelis…
( Iš stovyklautojų kūrybos)
Birželio 15 d. gimnazijos jaunimo organizacijos ( ateitininkai ir maironiečiai) bei kiti mokiniai drauge su vadovais (Irena Motūziene, Jurgita Kamanduliene, Gintare Savukynaite, Mindaugu Ribinsku ir Janina Zeleniene) susirinko į Nemunaitį, kur visą savaitę vyks įvairiausios veiklos. Stovykla organizuojama laimėjus projektus „ Aš myliu Lietuvą, ar tu ją myli?“ (projekto vadovė Jurgita Kamandulienė) ir ,,Būdami kartu galime nuveikti daugiau“( projekto vadovė Irena Motūzienė). Pagrindinis veiklos tikslas – ugdyti mokinių patriotinius jausmus, pagarbą istorinei praeičiai , puoselėti kūrybinius sugebėjimus ir, aišku, mokytis bendrauti tarpusavy, žaisti grupinius žaidimus, gerbti kito norus, jausmus ir interesus.
Kai vasaros danguje suplazdėjo tautinė vėliava ir nuskambėjo Maironio eilėraščio ,,Lietuva brangi“ posmai, stovyklautojai pradėjo susipažinimo popietę. Jie stengėsi pažinti vienas kito pomėgius, norus, gebėjimus, todėl žaidė susipažinimo žaidimus. Paaiškėjo, kas mėgsta dainuoti, piešti, skaityti, valgyti picą ar cepelinus. Taip pat kiekvienas būrelis linksmai ir šmaikščiai aptarė jiems paskirtus vadovus, šie buvo iš vyresniųjų klasių. Mokiniai ne tik vienas kitą, bet ir vietovę stengėsi pažinti. Buvo pateiktos minklės, taigi reikėjo ieškoti ir atpažinti aprašytas vietas: vikriai suktis, bėgioti ir surasti jas. Pvz., minklė ,,Vingurgurklis vinguriuoja, /Prie jo žaidžiam ir dainuojam. /Garbingiausia čia vieta, /Kur plazda vėliava ore“-tai užuomina, kad reikia bėgti prie Nemuno, į pagrindinę stovyklos aikštę.
Pirmą dieną jau paaiškėjo stovyklos šmaikščiausieji ir linksmiausieji stovyklautojai, jie turėjo parengti programėlę, kurioje atsiskleistų tautiškumo dvasia. Vieni linksmai pristatė lietuvių charakterio būdą, kiti įžymybes, treti lietuvių pasakų ištraukas. O vakare, užkūrus draugystės laužą, visi susibūrė klausytis stovyklos svečių atliekamų dainų. Ir ne tik klausytis, bet ir pritarti…
Antra diena buvo skirta prisiminti savo krašto įžymius žmones ir atlikti įvairias kūrybines užduotis. Nelengva buvo kurti ketureilį apie tėvynę, bet sekant Maironio pėdomis, visai neblogai pavyko. Na, o Čiurlionis įkvėpė nutapyti Lietuvos gamtovaizdį. Ne tik literatūros ir kultūros įžymybių, bet ir sporto ( A. Sabonis) bei aviacijos (J. Kairys) žvaigždžių pavyzdys skatino gerai atlikti užduotis- kuo ilgiau ant kelio mušinėti kamuolį, kuo toliau nusviesti popierinį lėktuvėlį. Taip pat ir lietuvių liaudies dainas reikėjo dainuoti taip, kaip V. Povilionienė, ir M. Mikutavičiaus ,,Tris milijonus“ ar kokią kitą dainą traukti. Visi stovyklautojai pasirodė esantys išradingi ir kūrybingi, geri sportininkai ir dainininkai. O ir kalbos klaidas beveik pavyko ištaisyti taip, kaip mokė kalbininkas J. Jablonskis.
Trečią dieną buvo prisiminta skaudi Lietuvos praeitis- sovietų okupacijos metai, kai buvo varžoma žmonių religinė, kultūrinė , dvasinė laisvė. Vadovė Irena Motūzienė papasakojo, kaip buvo persekiojamos ir draudžiamos tautinės šventės, kaip buvo skelbiama melaginga informacija pasauliui. Paskui mokiniai turėjo žaisti žaidimą, kuriame pasiskirstė vaidmenimis. Vieniems teko būti parapijiečiais, kurie visaip bando priešintis okupacijai, o kiti tapo KGB , persekiojantys tautiškumą skleidžiančius žmones. Buvo ir Kronikos nešėjai bei Kronikos leidėjai, kurie turėjo slapta gabenti žinutes , perduoti jas patikimiems žmonėms. Tos žinutės turėjo patekti į Ameriką. Amerikos Balsas skelbė visam pasauliui apie pasipriešinimą sovietų okupacijai. Šį vaidmenį žaidime atliko Amerikos lietuviai. Nelengva iš pradžių buvo pažinti , kas KGB, o kas parapijietis ar Kronikos nešėjas. Šis žaidimas padeda suvokti, kaip nelengva tuo metu buvo kovoti , kiek daug drąsos ir ryžto žmonėms reikėjo turėti.
Antros ir trečios dienos vakarais , jau beveik visai sutemus, buvo žaidžiami naktiniai žaidimai: ,,Žinutės nešimas“ ir ,,Paklydę žvėrys.“ Svarbu buvo įveikti aršius persekiotojus ir atnešti žinutę patikimiems žmonėms. Baugu bėgioti po tamsų mišką, bet smagu, kai pavyksta įveikti persekiotojus. Kai kuriems pavyko net kelias žinutes atnešti. Na, o žaidžiant žaidimą ,,Paklydę žvėrys“ reikėjo iš garsų pažinti įvairius žvėris .
***
Stovyklos dienos dar nesibaigę, dar laukia pasitikėjimo žygis, diskoteka ir atsisveikinimo vakaras. Jau dabar galima pasakyti, kad, nors vakarais ir šaltoka, kad rytais labai tingisi keltis, kad gąsdina miško erkės ir uodai, tačiau buvimas kartu, įdomios veiklos ( pažintiniai ir linksmi žaidimai, kūrybinės užduotys ) bei gebėjimas suprasti vienas kitą suteikia šioms dienoms prasmę.
Janina Zelenienė, maironiečių būrelio vadovė
