Meninis-istorinis Punios šilo peizažas
„Pažink savo kraštą! Kas domėsis Lietuva, jei ne mes, Lietuvos piliečiai?” – taip kalba mums istorijos mokytoja. Savo krašto pažinimas ugdo pilietiškumą ir patriotizmą. Jį galima ne tik pažinti, bet ir juo grožėtis, Šių idėjų vedamos dailės mokytoja Dalia Adukevičienė ir istorijos mokytoja Ramutė Volkuvienė nusprendė mus nuvežti į edukacinę ekskursiją „Punios šilo meninis – istorinis peizažas“. Toks pavadinimas parinktas ne veltui, mat mokiniai gavo užduotį fotografuoti ir parengti nuotraukas ne tik parodai, bet ir būsimajam naujam mokyklos kalendoriui. Gavome ir istorinių užduočių.
II a ir IV klasių mokiniai aplankė tris vietas: iškasinėtus senovinius pilkapius, atrestauruotą partizanų bunkerį ir Kunigaikščių ąžuolų alėją. Pirmas sustojimas buvo prie pilkapių. Pasirodo, Punios šile yra pilkapių, išlikusių nuo geležies amžiaus! IIa klasės mokinys Kasparas Valatkevičius pristatė juos pateikdamas informaciją, kurią buvo susiradęs internete ir istorijos vadovėliuose. Mokytoja jį papildė papasakodama apie lietuviškas pilkapių tradicijas ir kaip keitėsi laidojimo ypatumai Lietuvoje.
Neilgai trukus nusigavome iki upelio ir seno, dabar jau atkurto partizanų bunkerio. Ši vieta buvo bene įsimintiniausia mokiniams. Kiekvienas išmoko labai svarbią pamoką – domėtis savo giminės ir aplinkos istorija, mat mūsų klasės draugas Vilius Petraška, kuriam buvo pavesta parengti pranešimą apie šį bunkerį, sužinojo, kad partizanas, kuris slėpėsi partizanaudamas tame bunkeryje, buvo ne kas kitas, o jo paties senelis. „Kai buvau labai mažas, niekada nesuprasdavau, kodėl tėtė mane dažnai vežasi į šį mišką, tačiau po šios dienos jau suprantu„ – sakė Vilius. Vėliau istorijos mokytoja papildė Vilių papasakodama daugiau apie jo senelį partizaną Juozą Petrašką – Patrimpą. Bunkerį išdavė ir jį apsupo NKVD dalinai , Viliaus senelis tada buvo labai jaunas, norėjo susisprogdinti ir nepasiduoti gyvas. Tuo metu priešai įmetė granatą į bunkerį, trys partizanai žuvo, o Viliaus senelis ir dar du sužeisti buvo suimti NKVD. Senelis „gavo daug metų lagerio“, jo nesušaudė tik todėl, kad jis buvo labai jaunas. Šviesios atminties partizanas Juozas Petraška- Patrimpas yra susitikęs su mūsų mokyklos mokiniais, mokytoja jį pažinojo.
Dar viena Punios šilo peizažo dalis – Kunigaikščių alėja. Istoriniai šaltiniai mini, kad čia medžiojęs ne bet kas, o pats Vytautas Didysis. Prisiminėme apie piliakalnį, esantį kitoje Nemuno pusėje. Grožėjomės ąžuolais, daug fotografavome. Ekskursija mums buvo įdomi ir naudinga. Mes supratome, kad reikia domėtis savo giminės ir gimtojo krašto istorija, taip pat pasidžiaugėme gražiu rudenišku peizažu, gavome energijos iš šimtamečių ąžuolų.
Smagu, kad gimnazijoje yra mokytojų, kurie inicijuoja tokias ekskursijas, kad mokyklos vadovybė sudaro galimybes mums pažinti, kurti ir tobulėti.
Simona Balkauskaitė II a
