Trys valandos Sovietų Sąjungoje

Nuo SSRS iširimo praėjo daugiau kaip 20 metų, ir regis, mes niekada nebepatirsime tarybinės santvarkos pančių, kurių sukaustyti buvo mūsų tėvai ir seneliai. Tačiau per pastaruosius keletą metų Lietuvoje itin išpopuliarėjo edukaciniai spektakliai mokiniams „Soviet bunker“, rengiami Nemenčinės miškuose glūdinčiame bunkeryje. Jų metu kiekvienas gali savo kailiu patirti sovietinę realybę. Nykų vėlyvo rudens vakarą nusikelti į sovietinio režimo aplinką teko ir mūsų mokyklos II A klasės gimnazistams, lydimiems mokytojų Ramutės Volkuvienės ir Erikos Balynienės.

Šioje neeilinėje ekskursijoje niekas nesitikėjo įprasto gido. Lūkesčius viršijo aktorius, įkūnijęs SSRS kariuomenės papulkininkį: jo liepiami visi vykdė paskirtas užduotis, pramoko karinės rikiuotės pagrindų, išbandė dujokaukes, buvo tardomi, susipažino su tarybine medicina. KGB kabinete tvyrojusi įtampa paveikė ne vieną – mokiniai patys įsitikino, kad prieš žmones vykdomos represijos ir teroras verčia išduoti draugą, apkaltinti nekaltą. Vienas iš mokinių draugų ir mokytojų akivaizdoje buvo apkaltintas narkotikų platinimu, kitas – jų laikymu, o likusieji gimnazistai išgirdę įsakymą vieni kitiems ne kartą skandavo „Gėda! Gėda! Gėda!“ Ten, drėgname požemyje, dažnai mintyse skambėjo žodžiai: „Tai tik spektaklis.“ Nenuostabu, jog netradicinė istorijos pamoka kiekvieną palietė daug stipriau nei vadovėlio medžiaga – išgąstis, sumišęs su patriotiškumu, atsispindėjo mokinių veiduose, o skvarbios akys analizavo kiekvieną klaidžių bunkerio koridorių posūkį.

Net paskelbus vaidinimo pabaigą, spektaklis dar buvo užvaldęs mūsų sąmonę. Atsitokėję mokiniai turėjo galimybę apžiūrėti tuometinę parduotuvę, suvokti deficito sąvoką ir, skambant sovietiniams šlageriams, sovietinėje valgykloje paragauti tarybinių priešpiečių. Gavę SSSR piliečio pažymėjimą kaip įrodymą, kad 3 valandas praleido Sovietų Sąjungoje, mokiniai vieningai pripažino, jog tokios ekskursijos yra itin vertingos ir leidžia prisiliesti prie siaubo, kurį išgyveno mūsų seneliai. Tai, mano nuomone, yra itin svarbu ugdant nuovokių ir pilietiškų lietuvių kartą.

Indrė Surdokaitė, II A klasės mokinė