Laisvas žodis – ne tik teisė, bet ir atsakomybė
Koks pagrindinis žiniasklaidos tikslas? Su kokiomis problemomis susiduria šiandieninė žiniasklaida? Kodėl ji vadinama „ketvirtąja valdžia“? Šiuos ir kitus klausimus I e klasės mokiniai galėjo užduoti pilietiškumo ugdymo pamokoje dalyvavusiai Dzūkijos televizijos žurnalistei Dainai Baranauskaitei.
Kartu su viešnia diskutavome apie vieną svarbiausių demokratijos principų – žodžio ir spaudos laisvę, kitaip sakant, teisę laisvai reikšti mintis. Žodžio laisvė padeda įgyvendinti daugelį kitų teisių, pavyzdžiui, teisę gauti ir skleisti informaciją. Tačiau ši laisvė susijusi su pareigomis ir atsakomybe. Žurnalistė kalbėjo, kad žiniasklaida, skleisdama informaciją, turi atsižvelgti į auditorijos, kuriai ji skirta, amžių, galimą poveikį skaitytojams ar žiūrovams. „Mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė,“ – rašė filosofas I. Kantas. Todėl kiekvienas žmogus turi jausti didelę atsakomybę už savo pasakytus ar parašytus žodžius.
Demokratinės vertybės gali būti puoselėjamos tik laisvoje šalyje. Kaip rodo Lietuvos istorija, net kelios okupacijos, kai nebuvo jokių demokratijos apraiškų, tautoje neužgniaužė laisvės siekio, troškimo išsaugoti vertybes. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalyje pamažu įsitvirtino spaudos laisvė, kurią dabar garantuoja Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas.
Asta Truncienė, istorijos mokytoja
