„Netikri skausmai“ atnešė tikrą sėkmę

Balandžio 28–30 dienomis Alytuje vyko Tarptautinis mokinių frankofoniškojo teatro festivalis „Pirmoji uždanga“, kurį jau penkioliktą pavasarį organizuoja Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė, prancūzų kalbos ir kultūros puoselėtoja Vilija Sušinskienė, padedama vis didėjančio rėmėjų būrio ir gausiai festivalyje dalyvaujančių trupių iš įvairių miestų. Šiais metais, lydima režisierės Svetlanos Žadeikienės ir prancūzų kalbos mokytojos Loretos Kašėtienės, prie šio festivalio prisidėjo ir mūsų frankofoniškoji trupė: Kasparas Valatkevičius, Gintarė Serbentaitė, Ieva Zdanavičiūtė, Urtė  Emilija Trukšinaitė ir Gintarė Rudytė.

Pirmoji festivalio diena, ketvirtadienis, prasidėjo dalyvių registracija. Kaip niekada gausus būrys prancūzakalbių aktorių iš visos Lietuvos sugužėjo į Alytaus miesto teatrą. Iš viso atvyko keturios gimnazijos iš Vilniaus, šešios iš Kauno, dvi iš Šiaulių, dar prisidėjo ir Anykščių, Šeduvos, Pasvalio bei Panevėžio mokyklų trupės. Be to, specialiai į šį festivalį atvyko dvi užsieniečių komandos – iš Latvijos ir Liuksemburgo. Mes, vietiniai, teatre jautėmės gana jaukiai, tačiau žinodami, kad netrukus lipsime ant scenos,  pajutome jaudulį. Generalinė repeticija buvo trumpa, tačiau kaip niekada sklandi – scenos apšvietimas ir garsai derėjo prie mūsų spektaklio atmosferos. Visi nekantriai laukėme festivalio pradžios ir būsimų spektaklių – vieni ramiai sėdėjo atsipūtę, kiti, nerasdami vietos, vaikštinėjo pirmyn atgal, nervingai jausdami artėjantį pasirodymą. Nuotaiką praskaidrino  režisierės atneštas šokoladas – visi pasidalijome po gabaliuką, vildamiesi, jog energijos gerai pasirodyti nepritrūks.

Renginį vedė mūsų gimnazijos ketvirtokės – Džiuginta Paulėkaitė ir Brigita Ridzvanavičiūtė. Spektaklių pasirodymai vyko pagal iš anksto numatytą tvarką, mes turėjome pasirodyti treti. Dar grimerinėje, nervingai laukdami savo eilės, visi linksmai šnekučiavomės, aptarinėdami jau matytus pasirodymus ir nejučiomis lygindami jų režisūrą, kalbos sklandumą, prancūzišką tarimą, matytų personažų charakterius su savo pjese „Bobos bidons“(„Netikri skausmai“), kuri pasakoja iš pažiūros niekuo neišsiskiriančią trijų mergaičių istoriją apie  nenorą eiti į mokyklą; nenoras skatina mergaites išgalvoti neįtikėtinas priežastis. „Mums svarbiausia – dalyvauti“, – kartojom sau,  mėgaudamiesi kiekviena akimirka. Pagaliau išklausę paskutinius režisierės patarimus, išėjome vaidinti. Gal teatro atmosfera, o gal žinojimas, jog atstovaujame ne tik savo mokyklai, bet ir Alytaus miestui, skatino mus padaryti viską, kas įmanoma. Ir nors jaudulio netrūko, publikos plojimai mums buvo pati gražiausia padėka už varginančias repeticijas, kuriant savo personažus ir be paliovos kartojant prancūziškus pjesės žodžius.

Pats festivalis visiems dalyviams primena trumpą, tačiau nepakartojamą stovyklą. Čia mes ne tik stebime vieni kitų pasirodymus scenoje, bet ir tampame viena didele tarptautine komanda, suvienyta frankofonijos teatro. Kartu pusryčiaujame, pietaujame, vakarieniaujame. Festivalio metu turime galimybę ne tik susipažinti su kitais aktoriais, bet ir pasimokyti iš profesionalų. Būtent tam vyksta teatriniai užsiėmimai (ateliers), kuriuos veda užsieniečiai. Į užsiėmimus susirenka dalyviai iš įvairių trupių, kurių užduotis – visiems kartu išmokti duotą teatro temą ir paruošti improvizacinį prisistatymą. Pavyzdžiui, mes pakliuvome pas belgų aktorę Sylvie Suzor, kuri mums pravedė šaunią pamoką apie mimus ir pantomimus, jų darbo specifiką ir subtilybes. Atvykusiems iš kitų miestų tai  puiki galimybė susipažinti su Alytumi, aplankyti jo istorines vietas, jau nekalbant apie tai, jog šis festivalis neabejotinai padeda pagerinti  ne tik prancūzų, bet ir anglų kalbos įgūdžius.

Šeštadienį visiems dalyviams komisija paskelbė savo sprendimą. Pati komisija buvo sudaryta iš prancūzakalbių, daugumai ši kalba – gimtoji, todėl jų vertinimas pirmiausia krypo į spektaklio metu aktorių pademonstruotus prancūzų kalbos įgūdžius – sklandumą, tarimą, išraiškingumą. Be abejonės, režisūrinės detalės ir vaidyba taip pat buvo atidžiai stebimos. Taigi, šių metų Festival de théâtre francophone lycéen „Premiers Rideaux“ prizinės vietos: I – „Zones de turbulence“ (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija), II – „Bobos bidons“ (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija), III – „Petit lutin“ (Kauno Ugnės Karvelis gimnazija) .

Labai džiaugiamės laimėję antrąją vietą ir nuoširdžiai dėkojame savo režisierei Svetlanai Žadeikienei, kuri noriai sutiko bendradarbiauti kuriant mūsų pasirodymą, visuomet palaikė ir davė daug  naudingų patarimų, taip pat – prancūzų kalbos mokytojai Loretai Kašėtienei, už kantrybę ir nuolatinį rūpestį ugdant mūsų prancūzišką tarimą. Ačiū ir Smiltei Stankevičiūtei, mūsų garso operatorei, atlikusiai ne ką mažiau svarbią misiją tiek repetuojant, tiek pasirodant festivalyje. Šių metų „Premiers Rideaux“ dar ilgai išliks mūsų atmintyje, vis primindamas, jog mažos svajonės visada gali virsti dideliais darbais – tereikia noro ir pastangų.

            Ieva Zdanavičiūtė, III b klasės mokinė