Projektas „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“
Lietuvos sostinė Vilnius nuo seno jungia Rytų ir Vakarų Europą, kur taikiai sugyveno įvairių tautybių ir kultūrų atstovai. LDK daugiau kaip pusę gyventojų sudarė rusėnai: gudai, ukrainiečiai ir rusai.
Gegužės 24 d. mes, II-III klasių mokiniai, lydimi istorijos mokytojų Astos Truncienės ir Giedrės Škarnulienės, dalyvavome projekte, kurio metu susipažinome su ukrainiečių kilmės kunigaikščio, LDK etmono K. Ostrogiškio veikla ir nuopelnais.
Konstantinas Ostrogiškis (1460-1530) – karinėmis pergalėmis prieš totorius ir Maskvos kariuomenę išgarsėjęs didysis etmonas, amžininkų vadintas „Lietuvos Scipionu“. Su Oršos pergale (1514) Konstantinas, kaip ir visa Ostrogiškių giminė, tvirtai įžengė į LDK istoriją. Oršos mūšyje buvo sprendžiamas LDK likimas. K. Ostrogiškis davė įžadą pastatyti Vilniuje dvi šventyklas – vieną Švč. Trejybės, kitą – Šv. Mikalojaus garbei, jei Dievo pagalba laimės mūšį. 30 tūkst. LDK kariuomenė nugalėjo 80 tūkst. rusų kariuomenę. Už laimėjimą karalius Žygimantas Senasis didžiajam etmonui suteikė naujų privilegijų: panaikino draudimą stačiatikiams užimti aukščiausius postus valstybėje bei leido Vilniuje statyti dvi naujas cerkves. Tuo metu, kada aplink Vilniaus rotušės aikštę dar nebuvo katalikiškų bažnyčių, Vilniaus „vizitinę kortelę“ kūrė būtent šios K. Ostrogiškio funduotos mūrinės stačiatikių cerkvės.
Išvykos metu lankėmės Vilniaus bazilijonų vienuolyno Švč. Trejybės bažnyčioje, kur mus pasitiko vienuolis brolis Pachomijus. Jis supažindino su vienuolyno istorija, papasakojo apie vertingus meno paminklus, atspindinčius unijinės bazilijonų vienuolijos fenomeną.
Akmeninės šventyklos frontone išliko freskos su Vilniaus kankinių atvaizdais. Sužinojome, kad 2014 m. Vilniaus bazilijonai šventė 500 metų jubiliejų. Šioje bažnyčioje, į kurią kiekvieną sekmadienį susirenka apie 50 tikinčiųjų, pamaldos vyksta ukrainiečių kalba. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 8000 ukrainiečių. Baigiantis susitikimui brolis Pachomijus padovanojo mums religinę dainą ukrainiečių kalba.
Iš istorijos pamokų nemažai žinome apie didikus Radvilas – etninės lietuvių kilmės katalikus ir protestantus, apie Chodkevičius – baltarusių kilmės, iš stačiatikybės perėjusius į graikiškąją katalikybę. Dabar sužinojome ir apie Ostrogiškius – ukrainietiškos kilmės stačiatikius. Dar 1507 m., pabėgęs iš Maskvos nelaisvės ir pasirinkęs savo naująja tėvyne LDK, K. Ostrogiškis čia paliko gilų pėdsaką.
Šios giminės vaidmuo regiono istorijoje – tai LDK erdvių jungtys. Tai LDK visuomenės ir kultūros įvairovė.
Justina Janavičiūtė, III e klasės mokinė
