Smagi išvyka į Ventės Ragą
Birželio 7 dieną, antradienį, jau atsisveikinę su mokslais ir spėję apsiprasti su mintimi, jog vasaros atostogos tikrai prasidėjo, I–III klasių gimnazistai vėl rinkosi prie mokyklos. Tiesa, šį kartą ne į pamokas – į išvyką, kurią kaip dovaną, vos už kelis eurus, mokykla suorganizavo gerai besimokantiems ir gimnazijos vardą garsinantiems mokiniams. Lydimi mokytojų Irenos Motūzienės ir Rimos Gecevičienės visi susiruošėme į turiningą kelionę.
Užuot keliavę automagistrale, pasirinkome kur kas įdomesnį maršrutą – panemunės kelią, iš vienos pusės apjuostą vaizdingo Nemuno slėnio, iš kitos – stūksančių piliakalnių, kur gausu įvairių gamtos, istorijos ir kultūros objektų. Pirma stotelė, suteikusi galimybę gerokai prasimankštinti ir išvaikyti visus miegus, buvo netoli Seredžiaus iškilęs Palemono kalnas. Čia, pasak legendos, palaidotas Lietuvos ir Žemaitijos valdovas Palemonas. Užkopę į 30 m aukščio kalną gaudydami kvapą žvelgėme į atsivėrusią panoramą: Nemuno vingiai, miestelis, jo gatvelės – viskas kaip ant delno.
Kiek pavažiavę vėl sustojome apsidairyti Veliuonoje, kur pamatėme vieną iš nedaugelio Lietuvos dvarų, išlaikiusių architektūros autentiškumą ir medines klasicizmo stiliaus dekoro formas. Mums kukliai stoviniuojant lauke gidės maloniai pakvietė užeiti į vidų, pamatyti pokariu įkurtos mokyklos interjero detales, čia besimokiusio rašytojo Petro Cvirkos mokyklinį suolą. Nors pinigus, reikalingus bilietams į šį muziejų, buvome palikę autobuse, moterys nešykštėjo mums informacijos, draugiškai pasidalijo istorijos nuotrupomis, susijusiomis su Veliuonos dvaru, leido patyrinėti tiek dvarą, tiek jo parką.
Po kiek laiko sustojome Raudonėje. Čia aplankėme rezidencinę pilį ant stataus šlaito Nemuno krante. Raudonės pilis ir parkas – viena iš gyvybingiausių istorinių pilių, nes čia dabar įsikūrusi mokykla. Iš tolo švyti 33,5 m aukščio bokštas, U raide išsidėstę aukšti pilies korpusai. Į bokštą, žinoma, lipome ir mes – nuo jo atsiveria įspūdinga kraštovaizdžio panorama. Raudonės pilies parke išlikusi senoji liepų alėja, garsusis Gedimino ąžuolas, po kuriuo paskutinį kartą pietavo Lietuvos didysis kunigaikštis. Pati pilis atrodo kaip niekada didinga, apsaugota nuo bėgančio laiko tėkmės ir besikeičiančios istorijos.
Paskutinė mūsų stotelė – Panemunės pilis, kuri, ne kartą restauruota ir perstatyta, šiandien yra Renesanso stiliaus rezidencinė pilis, įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą. Čia turėjome galimybę pamatyti pilies bokšto rūsyje esantį karcerį, kuriame buvo laikomi prasikaltę valstiečiai. Taip pat, kaip ir kiekvienoje pilyje, kopėme į bokštą, kurio viršuje pro nedidelius langelius galėjome išvysti atsiveriantį vaizdą. Kadangi Panemunės pilis priklauso Vilniaus Dailės akademijai, nusipirkę bilietus apžiūrėjome dailės kūrinių parodą, kuri tikrai paliko didelį įspūdį.
Įdienojus pasiekėme savo kelionės tikslą – Ventės Ragą, pusiasalį prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno žiočių. Čia apžiūrėjome Ornitologinės stoties, įkurtos profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva, muziejų, susipažinome su populiariausiais paukščiais, atklystančiais į Ventės Ragą, ir jų žiedavimo ypatumais. Labiausiai, žinoma, apsidžiaugėme galimybe nusifotografuoti marių fone, tačiau taip pat nepraleidome progos užkopti į švyturį, nuo kurio viršūnės atsiveriantis vaizdas tikrai užgniaužia kvapą.
Namo grįžome pavargę, tačiau parsivežėme daugybę gerų įspūdžių, dar ilgai pasiliksiančių atmintyje. Už tokią turiningą kelionę dėkojame mokytojoms Irenai Motūzienei ir Rimai Gecevičienei, kuri puikiai atliko gido pareigas, trumpai supažindindama mus su kiekvienu objektu. Taip pat ačiū sakome ir gimnazijai, kuri ne tik skatina mokytis, bet ir apdovanoja mus tokiomis kelionėmis.
Ieva Zdanavičiūtė, III b klasės mokinė
