Maironiečiai lankėsi Vinco Krėvės-Mickevičiaus tėviškėje Subartonyse
Spalio 21 dieną mes, gimnazijos maironiečiai, drauge su vadove Jane Zeleniene aplankėme lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882-1954) memorialinį muziejų. Šis muziejus Subartonių kaime pradėtas kurti 1959 m. Atstatytas gyvenamasis Mickevičių namas, surinkti rašytojui ir jo tėvams priklausę baldai, biografinės nuotraukos, įvairių metų leidiniai, rankraščių kopijos. Pirmiausia muziejus parodo, kaip tuo metu Lietuvoje gyveno paprasti kaimo žmonės, iš kurių ne vienas į mokslus išėjo, žymiu žmogumi tapo. Toks buvo ir Vincas Krėvė. Muziejaus gidė mums papasakojo apie nelengvą rašytojo vaikystę, mokslo metus, apie sudėtingą istorinį laikotarpį, kurį teko jam išgyventi. Taip pat pasakojo apie rašytojo meilę gimtajam kraštui, artimiems žmonėms.
Rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius užaugo gausioje valstiečių šeimoje, jo tėvas Juozas Mickevičius buvo kaimo seniūnas. Vincas turėjo keturias seseris ir šešis brolius, iš kurių jis buvo vyriausias. Užklupus sunkioms, tuo metu neįveikiamoms ligoms išgyveno tik seserys ir jis. Rašytojo gyvenimas nebuvo lengvas, nes, supykdęs tėvus dėl to, kad metė kunigystę, pats turėjo rūpintis ir siekti mokslo, kurio troško. Labiausiai jaudina tai, kad daug pasiekęs , tapęs profesoriumi, žymiu rašytoju, Krėvė neužmiršo gimtųjų namų ir į juos sugrįžęs pirmiausia bučiavo nuo darbų pajuodusias tėvo rankas. Tik susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms rašytojas turėjo visam laikui palikti gimtinę ir išvykti svetur, į Filadelfiją. Čia ir mirė, čia ir palaidotas buvo. Tik 1992 m. spalio mėn. jo (ir jo žmonos) palaikai buvo sugrąžinti į Subartonių kalnelį. Juk didžiausias rašytojo troškimas, gyvenant svetimoj šaly, buvo sugrįžti į namus bent po mirties.
Aplankę rašytojo kapą Subartonių kapinaitėse ir uždegę žvakelę, atkreipėme dėmesį į žodžius, įamžintus medinėje skulptūroje, iš V. Krėvės kūrybos: ,,Daugel mūsų Tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarp jų visų gražiausia ir garsiausia Dainavos šalis.“ Iš tikrųjų žmogus tampa dvasiškai turtingas aplankęs svečias šalis, tačiau pati svarbiausia vertybė yra meilė gimtajam kraštui, jo žmonėms, kultūrai, istorinei praeičiai.
Greta Kliučininkaitė, III f klasė
