Respublikiniame Andriaus Mamontovo dainų festivalyje – ir „vanagiečių“ ketvertukas

Balandžio 7-ąją Vilniaus Ozo gimnazijoje vyko pirmasis respublikinis Andriaus Mamontovo dainų festivalis, kurį organizavo Vilniaus Ozo gimnazija ir pagrindinė festivalio koordinatorė Inga Mozūraitytė. Tądien jaukioje gimnazijos salėje vykusiame festivalyje netrūko ne tik gausių plojimų, puikios nuotaikos ir šypsenų, bet ir visiems gerai žinomų Andriaus Mamontovo hitų, savosios kūrybos dainų ar populiarių dainų koverių.

Festivalyje jėgas išbandė Vilniaus, Kauno, Anykščių, Jurbarko, Molėtų, Nemenčinės, Palangos, Rokiškio, Pasvalio ir Alytaus miestų bei rajonų gimnazijų, pagrindinių mokyklų mokiniai. Tarp jų – ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinės: Simona Kuodytė (III g), Ugnė Turčinaitė (III g), Laura Šilalytė (III g) ir Kristina Zubrickaitė (IV e). Merginos savo pasirodymą pradėjo Andriaus Mamontovo daina „Būkim draugais“. Smuikų, gitaros, violončelės bei ritmingos perkusijos pagalba festivalyje nuskambėjo kiek kitokia šios dainos versija, kuri labai greitai pakėlė publiką nuo kėdžių ir skatino kartu dainuoti ir palaikyti plojimais. Snūduriuoti pasislėpus už kitų klausytojų nugarų ar tyliai šnabždėtis neleido ir antroji gimnazisčių atlikta daina – „Pokemonai“, kurios žodžius ir muziką sukūrė grupės gitaristė bei vokalistė ir būsimo dainuojamosios poezijos konkurso Vilniuje dalyvė Simona Kuodytė. „Mano nuomone, kiekvienas dainos pavadinimas turi sukelti šiokią tokią intrigą, asociacijas, kad iškart būtų prikaustomas publikos dėmesys. Pirmasis pavadinimas „Pamišusi mūza“ nesukuria tinkamos atmosferos, nes daina per daug paprasta, o išgirdus pavadinimą „Pokemonai“ daugeliui kyla asociacija su animaciniu filmuku apie pokemonus ir užplūsta vaikiška nostalgija“ – apie savosios kūrybos dainos pavadinimo perversmus pasakoja Simona.

Neišblėstantis draivas scenoje išliko ir nulipus nuo jos, kadangi tvirtu rankos paspaudimu visus pasirodžiusius dalyvius sveikino pats Andrius Mamontovas, savo pasirodymu atidaręs pirmąjį respublikinį festivalį. Sveikinimo žodžiai liejosi ir už scenos ribų – moksleiviai labai palaikė vieni kitus, negailėjo aplodismentų ir komplimentų. Tokio puikaus rezultato nebūtų be mokytojų pagalbos ir paramos, todėl gimnazistės nuoširdžiai dėkoja muzikos mokytojai Irenai Muzikevičienei, kuri ne tik paskatino dalyvauti šiame festivalyje ir padėjo ruoštis, bet ir palaikė viso festivalio metu.

Laura Šilalytė, III g klasės mokinė