„Tyrėjų diena“ – rudens įkvėpta pažintinė diena

Ankstyvą rugsėjo 28 dienos, skirtos pažintinei veiklai, rytą, dalis Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazistų autobusais išsivažinėjo į mokslo, pramonės, kultūros ir kitas šalies įstaigas pagal integruotus pažintinius – edukacinius projektus. O kita dalis, šią dieną tapę tyrėjais, gimnazijos ir Alytaus miesto erdvėse užsiėmė įvairiomis tiriamosiomis veiklomis.

Gimnazijos chemijos laboratorijoje, baltoje ir sterilioje aplinkoje, tvyrojo rudeninių spalvų nuotaikos, nes mokiniai, vadovaujami chemijos mokytojos Janės Liutkienės, iškėlę hipotezę, kad lapų spalva priklauso nuo pigmentų mišinio, esančio lapuose, tyrė, kokios spalvos medžiagų yra rudeniniuose lapuose. Taip jie aiškinosi chromotografinio tyrimo ir taikymo esmę, taikymo sritis.

Rudens tema buvo tęsiama dailės kabinete. Dailės mokytojos Dalios Adukevičienės įkvėpti mokiniai kūrė „Rudens natiurmortą“  – nuostabius keramikos dirbinius, kuriems kol kas leista „pailsėti“, o vėliau, padengti glazūros sluoksniu, bus paruošti gyventi ir džiuginti akis.

Visą tyrimams skirtą laiką  gimnazistai smagiai leido fizikos kabinete, nes čia turėjo galimybę pakvailioti kaip maži vaikučiai, pūsdami balionus ir mėgaudamiesi ausį rėžiančiomis besileidžiančių balionų melodijomis. Tačiau šio žaidimo pagrindas – rimtas tyrimas apie šiluminį kūnų plėtimąsi. Šį tyrimą padėjo atlikti fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas.

Atlikę rimtą darbą – komandose kūrę interaktyvius pažintinius žaidimus apie gimnaziją, informacinių technologijų mokytojo Tomo Balyno mokiniai patys tuos žaidimus ir išbandė siausdami gimnazijos erdvėse: atsakinėjo į intriguojančius klausimus, atliko užduotis, fotografavosi, sportavo.

Gimnazijos aplinką taip pat kūrybingai išnaudojo informacinių technologijų mokytojos Loretos Mazėtytės mokiniai – susipažinę su fotografijos kompozicijos taisyklėmis (trečdalių, įstrižainės, nukreipiančių linijų, įrėminimo, portreto ir kt.), taikė šias taisykles fotografuodami miesto parke, atrinko geriausias fotografijas, jas aptarė. Taip pat aptarė spalvų reikšmes, jų derinimą bei  poveikį žmogaus psichikai.

Už gimnazijos ribų aplinką tyrinėjo dar daugiau gimnazistų. Matematikos mokytojos Laimutės Gečaitės mokiniai domėjosi geometrinėmis figūromis Alytaus senamiesčio architektūroje – lygino pasirinktus objektus.

Kitą lyginimo objektą pasirinko matematikos mokytojų Inos Nakvosienės ir Nijolės Bazevičienės mokiniai. Jie su mokytojomis aptarė pirkinių krepšelius, apsilankė prekybos centruose IKI, RIMI, MAXIMA, grįžę apdorojo duomenis: lygino kainas, braižė diagramas, darė išvadas. Mokytojos pašmaikštavo, kad ši veikla puikiai pritaikoma praktiškai, nes šiandien visi tos grupės tyrėjai žino, į kurį prekybos centrą eiti geriausia.

Gerokai toliau gimnazijos ribų išsiplėtė geografijos mokytojos Erikos Jonaitienės ir chemijos mokytojos Irmos Linkevičienės bei jų mokinių tiriamoji veikla – menamo žemėlapio kūrimas (nuo gimnazijos Dailidės ežerėlio link), biotopo kartografavimas ir nitratų vandenyje tyrimas naudojant indikatoriaus juosteles, skirtas nitratams nustatyti.

Nemenką žygį atliko ir lietuvių kalbos mokytojas Antanas Jurčys su savo mokiniais. Neišsigandę rudeninės dulksnos jie apėjo visą sveikatingumo ratą per Senamiesčio skverą, A. Juozapavičiaus tiltą, I Alytaus aikštę, kolegiją, Alytaus piliakalnį, fotografuodami skulptūras fantazavo, ką jos pasakoja, aplankę Klebono akmenį, pasukę pėsčiųjų tiltu pro Didžiąją Dailidę grįžo į gimnaziją.

Ir pačiu laiku, nes čia jau buvo galima sušilti ragaujant dzūkų kulinarinio paveldo „šiuškių“, kurias, patyrinėję dzūkų kulinarijos patiekalus su technologijų mokytoja Danute Račkauskiene, pasirinko pagaminti jos mokiniai.

Patiekalo kvapas priviliojo ir lietuvių kalbos mokytojos Santos Marcinkevičiūtės vadovaujamus mokinius, kurie rinko duomenis, kokiais žodžiais gimnazijos bendruomenė reiškia savo artimos ar bendruomenės aplinkos žmonėms dėmesį. Labai geranoriškai savo patirtimis dalijosi administracijos atstovai, mokytojai, gimnazijos darbuotojai. Jie dėmesį rodo mažybiniais maloniniais žodeliais, klausimais, paskatinimais. Smagiai nuskambėjo valgyklos darbuotojų vartojami „maistiniai“ kreipiniai: zuikuti, vikšreli, žiogeli, balandėli. Tiesa, vienas apklausą atlikęs gimnazistas sulaukė ir asmeninio dėmesio: „Kodėl nebuvai pamokoje?“.

O buvo ir refleksijos metu džiaugėsi naudingai praleidę laiką, nes galės visą ištyrinėtą medžiagą panaudoti rašiniuose, lietuvių kalbos mokytojos Virginijos Jokubauskienės mokiniai. Jie aiškinosi klasikų pseudonimų kilmę ir pasirinkimo motyvus, diskutavo, kodėl slapyvardis „būtinas“ bendraujant socialiniuose tinkluose, kūrė slapyvardžius arba nick‘us klasės draugams.

Jeigu lietuvių kalbos mokytojai su savo mokiniais teko „paklaidžioti“ nelietuviškų žodžių labirintuose, tai užsienio kalbos mokytojos su mokiniais, tyrinėdamos patarles, mįsles, posakius, rėmėsi lietuviška tautosaka. Rusų kalbos mokytoja Valė Benekeraitienė organizavo rusiškų ir lietuviškų greitakalbių ir mįslių lyginamąją analizę. O anglų kalbos mokytojos Leonida Tolvaišienė ir Vilma Polensienė – angliškų ir lietuviškų patarlių ir posakių tyrinėjimą. Aptarę, ką žino apie patarles, mokiniai buvo suskirstyti į  grupes, atliko užduotis, aiškinosi, kokiose situacijose patarlės vartojamos, patys taikė įvairioms situacijoms. Refleksijos metu mokiniai teigė, kad pramoko patarlių, nes suprato jų prasmę.

Būties prasmės klausimus, proto aštrumo, įvairiapusių žinių svarbą gvildeno viena iškiliausių Apšvietos epochos asmenybių Johanas Volfgangas Gėtė savaip interpretuodamas viduramžių istoriją apie daktarą Faustą. Šis personažas, siekdamas pažinimo, sudarė sutartį su velniu. Prisimindami šią istoriją, šiandien galime džiaugtis, kad, norint pažinti pasaulį, ne su velniu reikia tartis, o, pasirodo, su mokytojais.

Santa Marcinkevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja