Išvyka į kaimyninę Lenkiją

Birželio 16-18 dienomis mūsų gimnazijos mokiniai vyko į Lenkiją pagal programą „Karalių didybės ir nacių žiaurumo pėdsakais“. Per šias tris dienas aplankėme Krokuvą, Veličkos druskų kasyklas bei Aušvico memorialinį muziejų.

Pirmos dienos vakarą pasiekę Krokuvą, turėjome galimybę su Krokuvoje gyvenančia lietuvių kilmės gide pavaikščioti po Kazimiežo kvartalą, kur iki antrojo Pasaulinio karo gyveno žydai.  Žydai čia apsigyveno XV a pabaigoje. Dėka Jono Albrechtos privilegijos žydai įgijo teisę įsikurti mieste: prekiauti, pirkti namus, turėti savo sinagogą, kapines. Iki antro pasaulinio karo visoje Krokuvoje gyveno apie 68 tūkstančius žydų, buvo virš 90 sinagogų ir maldos namų. Dabar liko tik septynios sinagogos, tik dvi iš jų veikiančios.
Seniausieji žydų maldos namai tai Senoji Sinagoga. Jos pradžia siekia XV a. pabaigą. Šiuo metu čia saugomi Krokuvos miesto istorinio muziejaus judaikos rinkiniai: daugiausią susiję su žydų religinėmis apeigomis dailiųjų amatų dirbiniai, judaistinės tematikos paveikslai, žydų veiklą liudijantys dokumentai.

Antrą dieną tęsėme pažintį su Krokuva. Krokuva – vienas gražiausių Europos miestų. Apžvalginę ekskursiją pėsčiomis po senosios Lenkijos sostinės senamiestį, kuris paliko labai didelį įspūdį, pradėjome nuo  Antano Vivulskio suprojektuoto paminklo, skirto Žalgirio mūšio pergalei, pastatyto 1910 metais, minint 500-ąsias mūšio metines. Vėliau gidė mums papasakojo apie Barbakaną, kuris ne kartą išgelbėjo Krokuvą nuo užpuolikų, senuosius Šv. Florijono miesto vartus, kurie yra vienas iš pagrindinių miesto simbolių, centrinę aikštę, Šv. Marijos baziliką bei Jogailos universiteto kiemelius. Ekskursiją baigėme įspūdingame, prie Vyslos upės ant kalvos įsikūrusiame Vavelio architektūriniame komplekse. Ten kvapą gniaužė gotikinė pilis bei Vavelio katedra, kurią mes ir aplankėme. Apie katedros istoriją mums pasakojo gidė, kurios dėka sužinojome labai daug įdomių faktų apie Lenkijos ir Lietuvos praeitį.

Vakarop nuvykome į Veličką, esančią už 15 km nuo Krokuvos. Ten aplankėme jau 700 metų veikiančią 135 m gylyje esančią druskų kasyklą, regėjome jos požemius puošiančias įvairias skulptūras, koplyčias bei bažnyčią. Kasyklas jau XV a. lankė Lenkijos karaliai, o nuo XIX a. suklestėjo turizmas. Tuo pat metu buvo nutiestas ir turistinis maršrutas.

Paskutinė stotelė buvo Aušvico memorialinis muziejus Osvencime. Tai – Holokausto simbolis, įkurtas buvusiose nacių koncentracijos stovyklose Aušvicas I ir Aušvicas II (Birkenau), kurių pavadinimas kruvinomis raidėmis įrašytas į istoriją. Šiuo metu buvusioje mirties stovykloje įkurtas muziejus, kurio ekspozicijos yra itin šokiruojančios. Išvydome buvusius barakus, sargybos bokštelius, naikinimo kameras, primenančias tūkstančių žmonių tragediją. Taip pat regėjome eksponuojamus buvusių kalinių asmeninius daiktus bei skurdžią ir nežmonišką buitį atspindinčius dryžuotus rūbus, rakandus ir netgi jų sukurtus meno kūrinius. Įspūdis labai sukrečiantis, tačiau tokią vietą reikia gyvenime aplankyti, kad suvoktume, kas yra karas.

Mokinius kelionėje lydėjo mokytojos Meilė Platūkienė ir Loreta Mazėtytė.

Loreta Mazėtytė, IT mokytoja ekspertė