Rugsėjo 2 diena – nepamokinės veiklos diena „Sėkmės mokykla kiekvienam“

„Po lietaus oras prisisunkęs sodraus pušų kvapo…Įkvėpti! Įkvėpti! Čia atėjome „pasikrauti“ teigiamų emocijų, o dar kokia gausybė gamtos formų bei spalvų. Tai kūrybinių idėjų šaltinis! Pastebėti, atrasti kažką neįprasto, įdomaus, kas čia man gražu –  gal kamieno žievė, gumbas, medžio šaka, vainikas, ir nufotografuoti (pagaliau išmanusis panaudotas tikslingai)“, – taip emocingai dailės mokytoja Dalia Adukevičienė kalba apie mokinius įkvėpusią fotosesiją Miesto sode. Mokytoja pasakoja, kad dailės pamokos metu mokiniai atrinks ir aptars nuotraukas, iš kurių kurs savitus eskizus ir semsis idėjų tolimesniems darbams.

Pasirodo, toks medžiagos kaupimas yra visai nenuobodus, o padedantis patirti atradimo džiaugsmą, lavina pastabumą, suteikia įkvėpimo. O gebėjimas kaupti, sisteminti, analizuoti, kritiškai vertinti medžiagą yra viena iš sėkmingo mokymosi strategijų.

Mūsų gimnazijos filosofinis šūkis – sėkmės ir prasmės mokykla kiekvienam. Ši filosofija nepagrįsta akla ar loterijos sėkme, svarbiausia jos sąlyga – gebėjimas atkakliai  mokytis ir organizuoti savo mokymąsi. Todėl rugsėjo 2 dieną organizuota nepamokinės veiklos diena „Sėkmės mokykla kiekvienam“. Tai renginys, vykdomas pamokų metu ir skirtas mokinių adaptacijai bei mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymui. Pasak renginio koordinatorės, pavaduotojos ugdymui Danutės Dragūnienės, šių metų renginio tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams lengviau įsijungti į mokymosi veiklą po vasaros atostogų ir palengvinti I klasių bei kitų naujai atvykusių mokinių adaptaciją mokykloje.

Diena prasidėjo klasės auklėtojo pamoka, kurios metu mokiniai su auklėtojais dalijosi atostogų įspūdžiais, aptarė būsimą klasės veiklą, kalbėjo apie tikslus, lūkesčius, ugdymosi prasmę, savo mokymosi proceso organizavimo svarbą, aptarė ypatingą, koronaviruso paveiktą Lietuvos švietimo sistemos situaciją ir saugaus elgesio gimnazijoje taisykles. Auklėtojo pamokoje buvo pagerbti labai gerai besimokantys ir/ar gimnazijos vardą garsinantys II, III, IV klasių mokiniai. I klasių mokiniai užsiėmė įvairiomis veiklomis, padedančiomis jiems pažinti save ir bendramokslius. Klasėse su pirmokais susitiko gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas ir pagalbos mokiniui specialistai, naujokai buvo supažindinti su gimnazijos erdvėmis.

Šiandieniniai mokiniai sėkmę patiria tada, kai geba patys organizuoti savo mokymosi procesą. Kad mokymasis būtų sklandus, tikslinga taikyti įvairias mokymosi strategijas. Taigi gimnazijos mokytojai pristatė mokiniams įvairias mokymosi strategijas, padėjo įsivertinti mokėjimo mokytis kompetencijas.

Matematikos mokytoja Ina Nakvosienė pateikė mokiniams mokėjimo mokytis kompetencijų testą, padedantį įsivertinti ir teikiantį individualias rekomendacijas, kaip šį gebėjimą tobulinti. Matematikos mokytoja Laimutė Gečaitė su mokiniais diskutavo apie strategijas, kurios padėtų mokytis matematikos ir sėkmingai pasiruošti brandos egzaminams. Viena iš efektyvių strategijų – Mąstymo žemėlapių, padedančių struktūruoti informaciją,  taikymas mokymosi procese. Matematikos mokytoja Nijolė Bazevičienė su mokiniais diskutavo, kokių gebėjimų reikia šiandien. Mokiniai padarė išvadas, kad norint ugdytis gebėjimą mokytis, reikia vadovautis tvirtomis nuostatomis, kad mokymasis yra vertingas, visą gyvenimą trunkantis procesas, o atsakomybę už savo veiklą, procesą ir rezultatus turi jausti pats mokinys.

Lietuvių kalbos mokytoja Virginija Jokubauskienė pasiūlė mokiniams anketą, kurią užpildę visi diskutavo apie 5 mokėjimo mokytis sudedamąsias dalis (motyvaciją ir savivertę, mokymosi refleksiją, laiko vadybą, informacijos tvarkymą, mokymąsi grupėje). Anglų kalbos mokytoja Virginija Gaižauskienė mokiniams aiškino, kad mokantis užsienio kalbų labai svarbi išlavinta atmintis, ir pristatė įvairias atminties lavinimo technikas. O anglų kalbos mokytoja Jovita Žilinskienė mokė informacijos rūšiavimo metodikos, pabrėždama kritinio mąstymo reikšmę, grupinio darbo – bendradarbiavimo naudą.

Kritinio mąstymo ir istorijos vertinimo reikšmę mokantis, analizuojant faktus akcentavo ir istorijos mokytoja Ramutė Volkuvienė savo mokiniams. Analizuodami Žinių radijo laidą „Karjeros akiniai“ su konsultantu karjeros klausimais Ryčiu Jurkinu, mokiniai diskutavo apie muzikinio intelekto, atkaklaus darbo, kryptingo lavinimosi svarbą savirealizacijai. O muzikos mokytoja Jureta Šametienė  su savo mokiniais Miesto sode atliko menines interpretacijas. Mokiniai patyrė, kad muzikinė harmonija egzistuoja visur – ji yra kūrybiškumo ugdytoja.

Chemijos mokytoja Janė Liutkienė supažindino mokinius su mokymosi strategija „Renkuosi klausti“, nes mokinių savivaldžiam mokymuisi yra labai svarbu išmokti kelti klausimus patiems. Kartu su mokytoja mokiniai prisiminė  žinomas grafines tvarkykles, padedančias suvokti ir struktūruoti mokymosi medžiagą, jų naudojimo galimybes. Biologijos mokytojos Juratė Vailionienė ir Edita Gumauskienė mokiniams atskleidė efektyvius būdus, kaip mokytis biologijos. Mokiniai, atlikdami įvairias užduotis, suvokė, kad labai svarbus sėkmingo mokymosi veiksnys yra teksto suvokimas. Tinkamai atkoduota užduotis – kelias į teisingą atsakymą.

Geografijos mokytojos Erikos Jonaitienės pamokoje atlikę testą mokiniai nusistatė mokymosi stilių ir išsiaiškinę, kokios rūšies veikla yra labiausiai priimtina, padarė išvadą, kad savęs pažinimas lengvina mokymosi medžiagos įsisavinimą. Apie savęs pažinimo naudą su mokiniais diskutavo ir lietuvių kalbos mokytojos Janina Zelenienė ir Aldona Butrimanskienė. Jos mokė strategijų, padedančių sėkmingai siekti tikslo. Viena iš strategijų – edukologės Aušros Kazlauskienės pateiktas būdas „Mano mokymosi laiptai“. Praktiškai išbandę šį būdą mokiniai sužinojo, kad labai svarbu valdyti savo mokymosi procesą, o šį būdą galima taikyti mokantis ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų dalykų.

Lietuvių kalbos mokytoja Eglė Barysienė su mokiniais analizavo aktualias ištraukas iš Anthony Roberts motyvacinės knygos „Neribota galia“ ir interviu su mokslininke Tatjana Černigovskaja. Paaiškėjo, kad „Į meistriškumą veda labai konkretūs keliai, nuoseklūs ir logiški veiksmų modeliai, prieinami kiekvienam iš mūsų.“ Vienas iš kelių ir yra atkaklus mokymasis ir tikslų siekimas. Mokiniai suprato, kad, anot T. Černigovskajos, „Protas turi sunkiai (!) dirbti. Protui neturi būti lengva.“ Tai yra labai svarbi sėkmingo mokymosi sąlyga.

Pristatydami įvairias mokymosi strategijas, filosofinį pagrindą mokytojai savo pavyzdžiu parodė, kad tinkamai organizuojama veikla, stipri vertybinė sistema, kūrybiškas požiūris, savęs pažinimas ir tinkamų strategijų pasirinkimas yra sėkmingo mokymosi pagrindas.

Lietuvių kalbos mokytoja Santa Marcinkevičiūtė