Mokytojo diena – nuotaikingas ir spalvingas atokvėpis nuo koronos
Ekspertai sako, kad šiandieninė neganda korona turi ir šviesiąją pusę: žmonės nustoja be tikslo skubėję, atkuria ryšį su artimaisiais, apsivalo nuo dažnai ištinkančių, bet tik šiukšlynu sąmonę apkraunančių kontaktų. Tad ši Mokytojo diena yra ypatinga: gimnazijoje neužtiksi jokių prašalaičių – esame tik mes, mokytojai, ir mūsų mokiniai. Jau Rugsėjo 1-ąją nuaidėjus mokykliniam skambučiui, mūsų likimai susipina į tvirtą giją – mes visada turime ką pasakyti vieni kitiems.
Ryte mokytojus tradiciškai pasitinka gimnazijos Mokinių tarybos atstovai su padėkomis ir linkėjimais, o per pamokas sulaukiame šiltų, spalvingų ir saldžių savo mokinių sveikinimų. Šventės vinimi tampa gimnazijos ketvirtokų sveikinimas – jautrus, šmaikštus ir itin skoningas šou.
Renginio vedėjai Deimilė Kuzmauskaitė ir Benas Skripkiūnas pasveikinti mokytojus pakviečia gimnazijos direktorių Virginijų Skroblą.
Sveikindamas mokytojus, direktorius Virginijus Skroblas pastebi, kad visų susirinkusiųjų kaukės simboliškai primena teatrą. Vadinasi, mokytojai suvaidina šimtus spektaklių, kurių kokybės įrodymas – puikūs brandos egzaminų rezultatai ir kiti gimnazistų pasiekimai. Direktorius pasveikina Alytaus miesto savivaldybės Metų mokytojo premija apdovanotą mokytoją Jovitą Žilinskienę, Alytaus miesto savivaldybės mero padėkomis – mokytojas Astą Grimalauskienę, Loretą Mazėtytę, Juratę Vailionienę. Taip pat įteikia Alytaus savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo padėkas mokytojams Janei Liutkienei, Tomui Balynui, Daliai Adukevičienei, Linai Gailienei, Juretai Šametienei, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus padėkos raštus Meilei Platūkienei, Irenai Motūzienei, Laimutei Gečaitei, Aldonai Butrimanskienei, Eglei Barysienei, Svajūnui Žvinakiui, Irmai Čeplinskienei, Jonui Baltrušaičiui. Asmeninę padėką už nuopelnus gimnazijai – gimnazijos istorijos rašymą, skiria .mokytojui Antanui Jurčiui. Specialią dovaną, Vokietijoje rasto 1918 m. Vasario 16-osios akto kopiją su profesoriaus Liudo Mažylio parašu, už gimnazijos tradicijų puoselėjimą direktorius įteikia mokytojai Ramutei Volkuvienei. Taip pat įteikia Alytaus miesto savivaldybės padėkos dovanas Valstybiniams brandos egzaminams mokinius (kurie gavo 100 balų) rengusiems mokytojams: Virginijai Gaižauskienei, Jovitai Žilinskienei, Editai Bolienei, Agnei Ingelevičienei, Ramunei Petrosian, Gabrielei Kvitkauskienei, Antanui Jurčiui, Loretai Kašėtienei, Juratei Vailionienei, Janei Liutkienei, Linai Gailienei, Loretai Mazėtytei.
Apgailestaudamas, kad šiuo metu negali dalyvauti tradiciškai į Mokytojo šventę kviečiami ir laukiami buvę mokytojai, direktorius V. Skroblas palinki išsaugoti draugiškumą, pagarbą ir vieni kitų supratimą.
Išklausiusius sveikinimus ir apdovanotus mokytojus ketvirtokai pakviečia į pasaką, kuri, kaip ir vaikystėje, padės užmiršti bent dalį slegiančių vargų ir nusišypsoti. Ši pasaka, mums labai aktuali ir intriguojanti, yra stebuklinė. O jos herojai, besivaržantys išmintingiausi ir nuostabiausi žmonės, turi tikslą – pasiekti Išminties pilį ir taip patekti į poilsio ir ramybės oazę. Pasaka įgyja šiuolaikiškumo bruožų, nes jos herojai ne pavieniui varžosi tarpusavyje, o yra suskirstyti komandomis: EMIGRANTŲ (ją sudaro Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Rusijos atstovai – tikras kalbų margumynas), PARTIZANŲ (grynakraujai lietuviai), SKAITLIUKŲ (jų koziris – tikslumas ne tik skaičiuojant trupmenas, bet ir pinigus), TERPIŲ (kad ir prikelti iš miego gali atlikti fizikinius skaičiavimus, paaiškinti vandenilinius ryšius, išvardinti Mendelejevo lentelę), MAGELANO (puikiai išmano žemėlapius, iškasenas ir šaltinius) ir „N“ komandą (labai marga kompanija – sportininkai, dailininkai, muzikantai, virėjai, medžio apdirbėjai, vairuotojas, etikos žinovas ir kunigėlis).
Komandos varžosi atlikdamos įvairiausias užduotis, o mes mėgaujamės šmaikščiu muzikos, spalvingų vaizdų, šokių ir drąsios vaidybos šou. Diagnostinio diktanto tekste, asmenukėse, praktinėse užduotyse, fotomontažuose, mums būdingose frazėse, aprangoje, manieringume galime atpažinti save tokius, kokius mus mato mokiniai – kartais linksmus ir net vėjavaikiškus, kartais susirūpinusius rimtuolius, atkakliai siekiančius bendrų savo ir savo mokinių tikslų.
Kaip ir visos stebuklinės pasakos, ši baigiasi laimingai: dalyviai sėkmingai pasiekia Išminties pilį. Visi sulaukiame apdovanojimo – abiturientai atlieka Eglės Arbutavičiūtės sukurtą dainą, kurios idėją įprasmina pabaigoje skanduojami žodžiai: „Nesakykit, kad Jūsų nemylim,/ Mylim, tik kartais nutylim,/ Mylim, mylim tik kartais/ Kalbam nebyliai, kalbam nebyliai.“
Ačiū 99 laidos abiturientams ir jų auklėtojoms už gerus įspūdžius sužadinusį pasirodymą. Lai ši pasaka apie kelionę į Išminties pilį tampa mūsų gimnazijos bendruomenės siekių, veiklos ir įgyvendintų troškimų alegorija.
Lietuvių kalbos mokytoja Santa Marcinkevičiūtė
