Lapkričio 29-tąją paminėjome tautos didvyrio žūties metines
Neliks duonos su druska – liks tėvynė
(Just. Marcinkevičius )
Be didvyrių, be jų kilnios aukos mūsų tauta šiandien nešvęstų laisvės. Nors praėjo jau daug metų nuo rezistencinės kovos Lietuvoje, mes šiandien su didele pagarba ir pasididžiavimu minime vieno iš tos kovos didvyrių Adolfo Ramanausko-Vanago ir gimimo, ir mirties metines, minime jį kaip herojiškos, stojiškos laikysenos žmogų. Lapkričio 29-oji – 63-iosios partizanų vado žūties metinės. Žiauriai nukankintas jis buvo 1957 m. ir , kaip rašo savo knygoje ,,Aš esu Vanagas“ istorikas Arvydas Anušauskas, paskutinio partizanų vado sulaikymas ir įvykdyta jam mirties bausmė reiškė vieno reikšmingiausių ir skaudžiausių Lietuvos etapų pabaigą. Tačiau didvyrių darbai ir jų auka be galo svarbūs mums šiandien.
Šįmet, vaiskų lapkričio 29-osios sekmadienį, dėl šaly esančio karantino tik keletas gimnazijos mokinių ir mokytojų (I b klasės mokiniai, jų auklėtoja Eglė Barysienė ir mokytoja Janė Zelenienė) susirinko prie gimnazijos kiemely esančios Vanago atminimo lentos ir žvakių šviesa, gėlių puokšte bei tylos minute pagerbė vado atminimą.
Janė Zelenienė,
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja