Projekto „Kai praeitis prabyla: Lietuvos partizanų kovų istorinio ir kultūrinio paveldo apmąstymas“ įgyvendinimas
„ < … kada nors gal uždegsim žvakes / rūsiuose su žydrom pagalvėmis / atsisegsim mundurų sagas / paminėsime tuos, kurie vėlinas / ir nuvargę kalbėsim lėtai / ir tylėsim pernakt apie tai / kaip prasideda lapkritis Vėlinėm “, – šiomis Donaldo Kajoko eilėraščio „Lapkričio pradžia“ eilutėmis savo konkursinį rašinį pradėjo Alytaus Putinų gimnazijos IV B klasės mokinys Ugnius Saulevičius. Įtaigūs poeto žodžiai, kuriuos savo darbe apmąsto gimnazistas, turbūt geriausiai atspindi projekto „Kai praeitis prabyla: Lietuvos partizanų kovų istorinio ir kultūrinio paveldo apmąstymas“ dvasią. Šį Alytaus miesto savivaldybės finansuojamą projektą, skirtą jaunimo pilietiškumui ugdyti, inicijavo ir realizavo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenė. Šios mokyklos mokytojai ir mokiniai aktyviai įprasmina partizanų kovų ir aukų pagerbimo tradicijas, vykdo ne vieną tęstinį projektą.
2018 metais, minint Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, buvo realizuotas projektas „Su Lietuva, pakilusia į saulę, aš esu!“ Projektas „Kai praeitis prabyla: Lietuvos partizanų kovų istorinio ir kultūrinio paveldo apmąstymas“ gimnazijos bendruomenės buvo suvokiamas kaip pirmojo projekto tęsinys. Anot filosofo A. Maceinos, pilietiškumas ir patriotizmas yra labai susijusios sąvokos, jos žadina tautinės individualybės meilę, kuria tinkamus asmens santykius su tautos istorija ir tautine kultūra, o tai yra labai svarbu ugdant jaunąją kartą.
Visą pasaulį ištikusi pandemija pakoregavo projekto vykdytojų planus, didžiąją dalį programos teko nukelti į rudenį. Tačiau galime pasidžiaugti, kad svarbiausius tikslus pasiekėme. Ketinome mokinius supažindinti su Dzūkijos bei Aukštaitijos partizanų gyvenimo sąlygomis. Įsimintina visiems tapo išvyka į Minaičius Radviliškio rajone. Pažintis su bunkeriu, kuriame buvo paskelbta 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, sujungęs beveik visos Lietuvos partizanus, tapo mokiniams jaudinančia patirtimi. Muziejaus vadovės pasakojime daug šiltų žodžių buvo skirta ne tik partizanų vadams, bet ir paprastai Miknių šeimai, kuri savo sodyboje iškasė bunkerį.
Pažintį su partizanų gyvenimo sąlygomis pratęsėme išvykoje į Varėnos, Druskininkų ir Alytaus rajonų partizanų bunkerius. Didžiausią įspūdį mokiniams paliko bunkeris Kasčiūnų kaime, vadavietė, kurioje slapstėsi partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Nors iš tiesų dėl pandemijos nesitikėjome sutikti garbaus amžiaus sodybos šeimininko Juozo Jakavonio-Tigro, bet buvęs partizanas, mūsų dideliam džiaugsmui, išėjo pasisveikinti su gimnazistais. Turbūt jo žodžių įkvėpti mokiniai tolesnės kelionės metu vis dainavo patriotines dainas ir pažadėjo pavasarį suorganizuoti pėsčiųjų žygį, nueiti 14 kilometrų nuo Merkinės kryžių kalnelio iki Kasčiūnų.
Programos projekte numatyta išvyka į Vilnių įgavo šiek tiek kitokį atspalvį. Mes ne tik apsilankėme Vilniaus genocido aukų muziejuje, bet ir dalyvavome įspūdingame renginyje. Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse vyko antkapinio paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengimo ceremonija. Mokiniams ir mokytojams didelį įspūdį paliko ne tik garbingų asmenybių pasakytos kalbos, bet ir galimybė nusifotografuoti su tautos patriarchu Vytautu Landsbergiu.
Vienas iš projekto uždavinių – skatinti domėjimąsi partizanų kūryba, ugdyti mokinių kūrybiškumą. Šiems tikslams realizuoti buvo skirta mokinių kūrybinė stovykla Nemunaityje ,,Partizanų kūrybos įkvėpti“. Gimnazistai ir keturi savanoriai iš kitų miesto mokyklų stengėsi savo emocijas, kurias sukėlė partizanų daina, išreikšti popieriuje, o po to bandė sukurti įvairaus stiliaus muziką ir originaliai, šiuolaikiškai atlikti pokario laikų tekstą. Mokinių kūrybinę veiklą papildė ir kariški užsiėmimai – juk tikri vanagai, kaip ir Lietuvos partizanai, turi mokėti šaudyti ir orientuotis miške.
Projekto veiklas prasmingai apibendrino miesto mokinių rašinių konkursas ,,Už laisvę, Tėvynę ir tave“, skirtas partizanų kūrybos ir kūrybos apie partizanus analizei. Gimnazistai savo rašiniuose nagrinėjo pokario partizanų tekstus, pavyzdžiui, rašė apie partizanės Mildos dainų sąsiuvinį, Juozo Lukšos-Daumanto ir Liongino Baliukevičiaus-Dzūko tekstus, Dianos Glemžaitės eilėraščius. Norisi pacituoti Alytaus Putinų gimnazijos IV B klasės mokinio Ugnius Saulevičius rašinio fragmentą:„ Šiuos įvykius mena ir Dzūkijos krašto, vieno žymiausių Lietuvos partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininkas Kostas Truncė. Deja, šio žmogaus gyvybė užgeso 2020 metų spalio pabaigoje, keistas sutapimas, tada, kai pradėjau apie jį rašyti. Jis apie Vanagą yra sakęs: „<…mirė kankinio mirtimi.“ Braukdamas ašarą prisiminė to meto įvykius ir skaudžius išgyvenimus.“ Kai skaitai šiuos liūdnus žodžius, supranti, kad tokie konkursai paskatina mokinius kalbėti apie tuos, kurie dar mena pokario kovas, paskatina skubėti, nes buvusių partizanų gyvenimo kelionė bet kada gali baigtis.
Mokiniai rašė ir apie partizanų kultūrinio palikimo įkvėptus šių laikų kūrėjus – dainininkę Aistę Smilgevičiūtę ir roko grupę „Skylė“, kurie prieš dešimtį metų išleido muzikinį albumą „Broliai“, sudarytą iš aštuoniolikos dainų, kuriose partizanai – ne tik kariai, bet ir jautrūs vyrai, idealistai, tikintys ir kovojantys už vertybes iki pabaigos. Daug šiltų žodžių skirta ir Albertui Antanavičiui, dainų autoriui ir atlikėjui, buvusiam mūsų mokyklos mokiniui, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos himno autoriui. Jo sukurtos dainos apie drąsų partizanų pasiryžimą ir sunkią kovą dažnai skamba gimnazijos bendruomenės renginiuose.
Džiaugiamės, kad pavyko realizuoti šį projektą. Ir išvykos, ir kūrybinių projekto tikslų realizavimas leido mokiniams tarsi išgirsti balsus iš praeities. Jų paprasti, bet rūstūs žodžiai pasakoja apie dramatišką partizanų likimą, kalba iš širdies į širdį.
Mokytojos Eglė Barysienė ir Aldona Butrimanskienė
