In Memoriam

Anastazija Luobikienė

1931–2021

IN MEMORIAM

Tas laikas –
kaip staigi ugnis –
vis siautėja,
negaili nieko.
Dvi datos –
ir tarp jų brūkšnys.
Virš jo –
tik meilė pasilieka…

(Stasė Nedzinskienė)

Dienos po žiemos saulėgrįžos, pirmosios naujųjų metų dienos pačios stebuklingiausios metuose. Išrinktųjų dalia šiuo metu gimti, išrinktųjų dalia šiuo metu išeiti. Tokią vaiskią ir šaltą sausio mėnesio dieną į Amžinybę išėjo buvusi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos (Alytaus 2-osios vidurinės mokyklos) biologijos mokytoja Anastazija Luobikienė, šilta ir šviesi asmenybė.

Mokytoja Anastazija Luobikienė, gimusi 1931 m. liepos devintą dieną, nesulaukė savo devyniasdešimtojo jubiliejaus. Jos ilgam ir gražiam gyvenimui daugiausiai prasmės suteikė mokytojos karjera. Pedagoginį darbą 1951 metais pradėjusi Prienų rajono Pakuonio septynmetėje mokykloje, jį nuo 1970 m. tęsė Alytaus 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Čia dirbdama įgijo biologijos mokytojos specialybę. Iš savosios mokyklos 2001 m. išėjo į užtarnautą poilsį, bet nuolatos sugrįždavo per šventes, kad nudžiugintų šypsena, pasidalintų savo optimizmu.

Mokytoją Anastaziją Luobikienę jos mokiniai ir auklėtiniai visuomet prisimins kaip labai gražų žmogų, mokiusį juos ne tik biologijos, bet svarbiausių bendravimo dėsnių. Raginusį papuošti savo sąsiuvinį paveikslėliais, skatinusį visuomet gražiai rašyti. Tokio nuoširdaus rūpinimosi neįmanoma pamiršti, turbūt todėl mokytojos ryšys su jos mylėtais ir jau seniai suaugusiais mokiniais ir auklėtiniais niekada nenutrūko.

Kolegų prisiminimuose mokytoja Anastazija visuomet liks kaip žmogus, kuris daug metų rūpinosi mokyklos aplinka, kuris daugeliui padėjo negandos valandą. Atsiminsime ir mokytojos pilietinį aktyvumą, jos pastangas surinkti lėšų Prisikėlimo bažnyčios atstatymui Kaune ar dalyvavimą Alytaus sąjūdžio veikloje. Išskirtinės grožio pajautos ženklu buvo ir mokytojos kaligrafinė rašysena.

Mokytoja su vyru užaugino dukterį, labai didžiavosi savo vaikaitėmis, pasukusiomis meno keliu.

Laikas nenuneš į užmarštį šio Žmogaus atminimo, nes lieka daug ją mylinčių ir atsimenančių žmonių.

Nuoširdžiai užjaučiame velionės dukrą, vaikaites ir kitus artimuosius, liūdime kartu.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenė