Fotografijos ir poezijos projektas „Laisvės šviesoje”

Suvokdami Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos –  prasmę, savo patirtis meninių fotografijų ir poezijos forma išreiškė Knyg(i)ų klubo (vadovė Santa Marcinkevičiūtė) bei III klasių fotografijos ir medijų meno grupės (vadovė Dalia Adukevičienė) nariai, laisvoje Lietuvoje gimę jaunuoliai.

Laisvėje gimusi karta kovojusių už laisvę auką įprasmina gerbdama savo šaknis: savo šalies istoriją, kultūrą, vertindama laisvę ir kaip visuotinę tautos  gerovę, ir kaip individo valios išraišką. 

Žmonių akimis

Kraujo baloje pamintos mano šaknys,
o jas skaisčioj aušroj mačiau tik aš.
Bet varpui nuskambėjus, angelas pakilo –
visuomenei pranešt žinias geras.

gerose žiniose slypi geros mintys,
gerose mintyse –  mūsų auksinės viltys.

Angelui nutūpus, močiutei „nupynus liną“
iš dangaus nukris prisiminimai:
metale išpjaustyti ruoželiai,
nuvažiuotas kelias,
trispalvė juodai raudonoje naktelėj
Prisiminimai… Apie kovą.

Lietuvių akimis dainuoja, širdyse linksniuoja
istoriją, kurią kadaise išgyveno tėvynė – Lietuva.

Akvilė Rakauskaitė, III e klasė

Pagarba

Ar baladės užtenka pagerbti
Prarastą brolį ir sesę?
Ar posmas, gražiai surimuotas,
Numalšins motinos sielos skausmą?

Atodūsis išlikęs, kuriuo mes ir kvėpuojam –
Drąsa, kova ir maištas.
Jų, aukojusių savo gyvenimą dėl mūsų,
Atsiųsta palaima iš dangaus.

Alegorija gyvenimo – paslėpta prasmė.
Kiekvieno žingsnis, žvilgsnis, žodis.
Štai pasaka su pabaiga laiminga,
Bet argi pasakoje nėra tragedijos?

                                              Evelina Gecevičiūtė, I a klasė

Raudona spalva
Susigeria į baltą.
Ar žiema baigsis?

                  Santa Marcinkevičiūtė, Knyg(i)ų klubo vadovė

Po storu sniego sluoksniu
Besiilsinčioj žemelėj
Plaka karšta, alsuojanti širdis.
Ir ten dvasia išsaugota,
Nors nukankinta,
Bet laisvę šaukianti išlįsti.
Iš vidaus.

                                            Evelina Gecevičiūtė, I a klasė

Vytis (laisvę)

sesers suknelė įpinta į pelkės purienas
kai nuo jos plaukų varva vakarykštis erškėčių vainikas
vaikai skaito Grįžulo Ratus
ir motinos žvaigždes, riedančias ant verpstės
mano sesei pamotė supynė dvi kasas
viena – pianino styga; virpa vyturio balsu;
virpa varpo aidu aušroje
kita – šluota mėnulio pelenams
vilkas geležies nebeturi į ką žiūrėti kaukiant
rasa užsidega žarijų kometom
bet lygumų pievas nuplovė lietus
ir liepsna uždegs tik mūsų širdis

                                        Kamilė Vaidogaitė, I a klasė

Einu laisvės keliu

Einu aš laisvės keliu,
Ir mąstau, ar vertinga?
Ar vertinga žmogui ta laisvė?

Laisvė, kurią užtarnavo,
Broliai didvyriai,
Kurie jau ilsisi po žeme.

Juk tik bėgame, skubame,
Nesuprasdami šios prasmės,
Kad laisvė tai mūsų galia.

                    Ugnė Sabaliauskaitė, I f klasė

Ar ji verta?..

Rytas, kai nebenori tylėti,
Kaip nori rėkti ir kovoti, pajusti –
Laisvos meilės lengvumą.
Žudyti – graužiantį nerimą.

Po aistringos nakties karo
Mano širdis tegirdi tik tai, ką pati nori.
Ši meilė virpės ir amžinybėje.
Ar ji verta LAISVĖS?

                  Dominykas Kaščionis, III e klasė

Gimę laisvi, dabar suvaržyti.
Be laisvės išeiti, pamatyti, kas gražu,
Jausminga ir mums be galo vertinga.

Gimę laisvi, bet užstrigę laike,
Per mūsų didelę laisvę mes sustojom.
Sustojom suvokti, kad laisvė vertinga…

                              Erika Peleckaitė, I f klasė

Nušvito laisvė

Iškeldami surakintas rankas į dangų
Ir išgirsdami triumfo žvangėjimą,
Ar taip jaučiam tokį jausmą brangų,
Lyg kokį gilų širdies užkerėjimą?

O gal pakanka tris spalvas nutapyti,
Garso aukštojo angelo trimito,
Senolio tarmės audžiamos klausyti?
Kokia didi ta laisvė tarsi nušvito,

Į neaprėpiamą šalį įžengus,
Kupiną svajonių ir vilčių.
Dabar tikrumo skraistę atidengę,
Žingsniuosim atviru keliu šiuo.

                                 Ugnė Gudaitytė, III e klasė

Geriu miglotos nakties tylą
Žvelgiu tau į žalias laukų akis
Akimirka sustoja
Pajuntu kaip laisvė užgula ausis
Ji tokia saldi kaip medaus korys
Aš jaučiu jos skonį savo gomury
Dangaus žydrynė ir skaistūs saulės spinduliai
Man nutvieskia šviesų rytojų
Kur neužmirštuolės žydi ir čiulba vyturiai
Skamba lietuviškas žodis
Viskas taip tyra gražu
Regiu tėvynės girių didybę ir man norisi rėkti balsu
Kokia aš laiminga Lietuvoj esu!

                        Eneida Pigagaitė, III f klasė