Tik laisvas žmogus gali pasiaukoti

Adolfas Ramanauskas-Vanagas visai Lietuvai tapo partizanų kovos ir aukos simboliu. Mūsų tautos sūnums ir dukroms jis Tėvynės meilės ideologas, patriotizmo mokytojas, vadas ir šventas kankinys. Adolfo Ramanausko-Vanago žygiai apdainuojami dainose, apmąstomi straipsniuose, apie juos rašomos knygos. Šio laisvo žmogaus pasiryžimas ir auka kiekvienam iš mūsų tarsi atveria istoriją, skatina ieškoti asmeninio santykio. Partizanų vado asmenybė labai svarbi ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenei. Mokykloje susiformavo partizanų kovų pagerbimo tradicijos, siekiant išsaugoti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą yra inicijuojami projektai.

Kai apie Merkinės mūšį mokiniams pasakojame Merkinės partizanų memoriale, kai Kasčiūnų kaime prie Adolfo Ramanausko-Vanago bunkerio susitinkame su partizanų ryšininku Juozu Jakavoniu-Tigru, atrodo, kad ant laiko sparnų atskuba atgijusi praeitis. Kai Minaičių kaime prie bunkerio, kuriame Lietuvos partizanų vadai pasirašė 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, klausomės vadovo prasmingo pasakojimo, mums atsiveria nepalaužiamas tikėjimas laisvos Lietuvos ateitimi, kilnus įsipareigojimas laisvės ir demokratijos vertybėms. Kai mokiniai sėda rašyti laiško partizanų vadui, jaunų žmonių žodžiuose skamba ne tik pagarba istorinei asmenybei, bet ir įsitikinimas, kad tauta laisvės pamokas išmoko, kad dėl savo Tėvynės galėtų pasiaukoti ir jaunoji karta.

Kai išgirdome kvapą gniaužiančią žinią, kad rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai, kai dalyvavome didžio vado laidotuvėse, suvokėme, kad prie jo kapo ateis nusilenkti dėkingi palikuonys, ateis ir tie, kurie nežino, kur guli jų artimųjų kauleliai. Ateisime ir mes, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos bendruomenė, juk jau įpratome išdidžiai sakyti, kad esame vanagai, kad mums svarbu ugdyti laisvą ir drąsią asmenybę.

Eglė Barysienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Video siužetas, skirtas Adolfo Ramanausko-Vanago 103-iosioms gimimo metinėms